Vikisritis:Metai/Kalendorius
| Bal – Gegužė – Birž | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
| 2024 | ||||||
Gegužės 21 yra 141-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 142-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 224 dienos.
Informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šventės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena.
Vardadieniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Teobaldas – Vaidivutis – Vydmina – Valentas – Aldas – Vaidevutis
Šią dieną Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1674 – Jonas Sobieskis išrinktas Abiejų Tautų Respublikos karaliumi;
- 1794 – 1794 m. sukilimas: T. Kosciuška panaikino Lietuvos tautinę aukščiausiąją tarybą;
- 1915 – Vilniuje įkurta Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti (gyvavo iki 1918 m.);
- 1916 – Lozanoje (Šveicarija) prasidėjo Lietuvių konferencija;
- 1919 – Kauno miesto teatro rūmuose pradėjo veikti režisieriaus ir aktoriaus Antano Sutkaus vadovaujamas Tautos teatras;
- 1932 – uždrausta Vytauto Didžiojo universitete veikusi studentų marksistų organizacija „Aurora“;
- 1939 – atidaryta Kauno sporto halė;
- 1947 – TSRS valdžia priėmė sprendimą steigti kolūkius Pabaltijo respublikose;
- 1998 – Seimas ratifikavo sutartį įsteigti bendrą Baltijos šalių batalioną BALTBAT.
Gimimo dienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1688 m. – Mikalojus Faustinas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (m. 1746 m.).
- 1811 m. – Liudvikas Liachovičius, Lietuvos gydytojas chirurgas, medicinos daktaras (m. 1880 m.).
- 1818 m. – Konstantinas Benediktas Antanas Kukevičius, Lietuvos tapytojas, grafikas (m. 1840 m.).
- 1895 m. – Balys Matulionis, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas (m. 1974 m.).
- 1896 m. – Juozas Motiejūnas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, veterinarijos medicinos daktaras (m. 1969 m.).
- 1902 m. – Ipolitas Gasiūnas, Lietuvos biologas, biologijos mokslų kandidatas (m. 1975 m.).
- 1910 m. – Antanas Jankauskas, vargonininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1975 m.).
- 1920 m. – Valerijonas Dauknys, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (m. 1996 m.).
- 1921 m.:
- Andrejus Dmitrijevičius Sacharovas, sovietų branduolinės fizikos atstovas, disidentas ir žmogaus teisių aktyvistas. Sacharovas buvo civilinių teisių ir reformų Sovietų Sąjungoje šalininkas. 1975 m. gavo Nobelio premiją (m. 1989 m.).
- Antanas Krištopaitis, dailininkas, kolekcionierius, etnografas, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
- 1925 m. – Algimantas Valentinas Indriūnas, inžinierius, žurnalistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2022 m.).
- 1929 m. – Bronislovas Krūminis, Lietuvos architektas (m. 2000 m.).
- 1931 m. – Donatas Kazlauskas, Lietuvos chemikas, fizinių mokslų daktaras.
- 1936 m. – Antanas Jasaitis, Lietuvos biochemikas, bioenergetikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1999 m.).
- 1938 m. – Danutė Marčiulionienė, Lietuvos biologė ekologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, radioekologinių tyrimų pradininkė Lietuvoje.
- 1944 m. – Rimantas Daugintis, Lietuvos skulptorius (m. 1990 m.).
- 1950 m.:
- Aleksandras Laucevičius, Lietuvos gydytojas kardiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, vienas širdies klinikinės elektrofiziologijos Lietuvoje pradininkų.
- Erikas Laiconas, Lietuvos speleologas, speleologijos pradininkas Lietuvoje.
- 1951 m. – Gediminas Jankus, Lietuvos visuomenės veikėjas, rašytojas, žurnalistas.
- 1952 m. – Vida Kanopienė, Lietuvos sociologė, habilituota socialinių mokslų daktarė.
- 1955 m. – Elena Jakubauskienė-Radlinskaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
- 1956 m. – Stasė Goštautienė, Lietuvos ir Zarasų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1957 m. – Edvardas Peleckas, inžinierius, Šiaulių miesto politinis veikėjas.
- 1959 m. – Vaiva Lesauskaitė, Lietuvos gydytoja patologe, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- 1962 m. – Marius Usonis, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1966 m. – Dainius Numgaudis, Lietuvos pedagogas, Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris.
- 1976 m. – Andrius Jurkūnas, lietuvių krepšininkas.
- 1985 m.:
- Aidas Viskontas, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Vilniaus „Perlo“ komandoje. 2010 m. pasirašė ilgalaikę sutartį su Vilniaus „Lietuvos Rytu", tačiau 2009–2010 m. LKL sezoną baigė Vilniaus „Perlo“ klube.[1].
- Vaidotas Volkus, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Panevėžio „Techasas“ komandoje.
Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1563 m. – Martynas Mažvydas Vaitkūnas, XVI a. lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos autorius (g. 1510 m.).
- 1699 m. – Pranciškus Kucevičius, SJ, Lietuvos kunigas (g. 1631 m.).
- 1848 m. – Feliksas Janevičius, lietuvių kilmės smuikininkas, dirigentas, kompozitorius (g. 1762 m.).
- 1908 m. – Jonas Katelė, Lietuvos kunigas, švietėjas, daraktorius, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo ir slaptųjų lietuviškųjų vakarų ir lietuvių mokyklų organizatorius (g. 1831 m.).
- 1919 m. – Nikodemas Silvanavičius, lietuvių dailininkas (g. 1834 m.).
- 1966 m. – Petras Maželis, Lietuvos vyskupas, rašytojas (g. 1894 m.).
- 1986 m. – Juozas Grušas, žymus XX a. antros pusės lietuvių dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas (g. 1901 m.).
- 1991 m. – Adolfas Šaučiūnas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1905 m.).
- 1993 m. – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, inžinierius architektas (g. 1893 m.).
- 1994 m. – Petras Ilgūnas, Lietuvos grafikas (g. 1931 m.).
- 1996 m. – Motiejus Lukšys, Lietuvos pedagogas, rašytojas (g. 1907 m.).
- 1999 m. – Kazimiera Kymantaitė-Gregorauskienė, Banaitienė, lietuvių aktorė ir režisierė (g. 1909 m.).
- 2000 m. – Juozas Maniukas, Lietuvos zoologas ichtiologas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1909 m.).
- 2001 m. – Jurgis Gimbutas, architektas, lietuvių spaudos ir visuomenės veikėjas, inžinerijos mokslų daktaras (g. 1918 m.).
- 2003 m. – Vlada Černiauskaitė, Lietuvos grafikė (g. 1922 m.).
- 2023 m. – Alma Adamkienė, lietuvių filantropė, visuomenės veikėja, LR Prezidento Valdo Adamkaus žmona, buvusi pirmoji šalies dama (g. 1927 m.).[2]
Šią dieną pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 878 – musulmonų aglabidų pajėgos užėmė Sirakūzų miestą Sicilijoje;
- 996 – šešiolikmetis Otonas III karūnuotas Šventosios Romos imperijos imperatoriumi;
- 1388 – įstegtas Kelno universitetas;
- 1471 – nužudytas Anglijos karalius Henrikas VI;
- 1502 – Tristanas da Kunja (Tristan da Cunha) atrado Šv. Elenos salą;
- 1813 – Bauceno mūšio pabaiga, Napoleono I pergalė;
- 1851 – Kolumbijoje panaikinta vergija;
- 1863 – įkurta Septintosios dienos adventistų bažnyčia;
- 1864 – Graikija prisijungė Jonijos jūros salas;
- 1871 – Paryžiaus komuna: Prancūzijos kariuomenė įžengė į Paryžių, prasidėjo susidorojimas su komunarais - "kruvinoji savaitė".[3]
- 1879 – Ramiojo vandenyno karas: Ikikės mūšis (is. Combate de Iquique) tarp Čilės korvetės "Esmeralda" ir Peru monirotiaus "Huáscar".
- 1904 – Paryžiuje įsteigta tarptautinė futbolo federacija FIFA;
- 1916 – Anglijoje pirmą kartą pereita prie vasaros laiko;
- 1927 – Čarlzas Lindbergas Paryžiaus Le Buržė aerodrome baigia pirmą skrydį per Atlantą;
- 1932 – Amelija Earhart tapo pirmąja moterimi, viena perskridusia Altantą;
- 1952 – IBM pristatė IBM 726 - pirmąjį komerciškai sėkmingą magnetinių juostų įrašymo ir skaitymo įrenginį;[4]
- 2006 – Juodkalnijoje vykusiame referendume šalies gyventojai pasisakė už nepriklausomybės paskelbimą.
Gimimo dienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 120 m. pr. m. e. – Aurelia Cotta, romėnų aristokratė, Julijaus Cezario motina (m. 54 m. pr. m. e. liepos 31 d.);
- 1471 m. – Albrechtas Diureris, vokiečių tapytojas, grafikas bei matematikas. Vienas iškiliausių Vokietijos menininkų, graviūros meistrų. Taip pat darė vitražus. Nemažai darbų pašventė grafikai. Daugiausiai tapė religine tematika, tobulino spaustuvinę grafiką. Jo parašytas veikalas „Keturios knygos apie žmogaus proporcijas“ vėliau tapo menotyros vadovu (m. 1528 m.).
- 1527 m. – Pilypas II Habsburgas, kaip vyriausias ir vienintelis imperatoriaus Karolio V ir Portugalijos princesės Izabelės sūnus paveldėjo Ispanijos karalystę, jos kolonijas Amerikoje, Nyderlandus, Burgundiją, Sicilijos karalystę ir Lombardijos kunigaikštystę. 1580 m. tapo ir Portugalijos karaliumi, kur valdė kaip Pilypas I (m. 1598 m.).
- 1759 m. – Žozefas Fušė, prancūzų politikas, Napoleono Bonaparto policijos ministras (m. 1820 m.).
- 1860 m. – Vilemas Einthovenas, žymus olandų gydytojas, fiziologas (m. 1927 m.).
- 1910 m. – Andželas „Švelnusis Donas“ Bruno, italų kilmės JAV gangsteris, Filadelfijos mafijos šeimos bosas. Jo valdymo laikotarpiu šeima buvo viena iš taikiausių visose valstijose (m. 1980 m.).
- 1932 m. – Inese Jaunzeme, buvusi Latvijos lengvaatletė, ieties metikė. 1956 m. olimpinėse žaidynėse Melburne, kaip TSRS komandos narė laimėjo auksą.
- 1934 m. – Bengt Ingemar Samuelsson, 1982 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5].
- 1936 m. – Günter Blobel, 1999 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5].
- 1952 m. – Laurence Tureaud, amerikiečių aktorius, imtynininkas.
- 1953 m. – Tomikazu Fukuda, Japonijos politikas, nuo 2004 m. einantis Točigio prefektūros gubernatoriaus pareigas.
- 1966 m. – Liza Edelštein, žydų kilmės amerikiečių aktorė. Geriausiai žinomas Lizos Kadi vaidmeniu Fox medicininėje dramoje „Daktaras Hausas“.
- 1979 m. – Mamadas Bagajokas, iš Malio kilęs Prancūzijos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Nuo 2009 m. – Prancūzijos klubo OGC Nice žaidėjas.
- 1981 m. – Žarko Čabarkapa, Juodkalnijos krepšininkas rungtyniaujantis Podgoricos Buducnost komandoje.
- 1986 m. – Eder Sánchez, Meksikos tolimųjų nuotolių ėjikas. Anksčiau dalyvaudavo ir tolimųjų nuotolių bėgimų rungtyse. 2008 m. pasiekė asmeninį 20 km ėjimo rekordą – 1:18:34.
- 1987 m. – Ashlie Brillault, amerikiečių aktorė[6].
Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 252 m. – Sun Čanas (孙权), Kinijos imperatorius (222–252 m.) iš Vakarų Vu dinastijos (g. 182 m. liepos 5 d.).[7]
- 1254 m. – Konradas IV, 1237–1254 m. Vokietijos karalius (g. 1228 m.).
- 1481 m. – Kristijonas I, 1448–1481 m. Danijos, 1450–1481 m. Norvegijos, 1457–1464 m. Švedijos karalius (g. 1426 m.).
- 1542 m. – Ernandas de Sotas, ispanų keliautojas ir konkistadoras (g. 1496 m.).
- 1619 m. – Heronimas Fabricijus, italų anatomas (g. 1537 m.).
- 1639 m. – Tomazas Kampanela, italų filosofas, politinis veikėjas, utopinio komunizmo teorijos kūrėjas (g. 1568 m.).
- 1935 m. – Džeinė Adams, sociologė, socialinė darbuotoja, JAV socialreformizmo teoretikė (g. 1860 m.).
- 1940 m. – Gastonas-Anri-Giustavas Bilotas, Prancūzijos generolas (g. 1875 m.).
- 1991 m. – Radživas Gandis, Indijos ministras pirmininkas (g. 1944 m.).
- 1994 m. – Džiovanis Džiuzepė Gorija, buvęs Italijos politikas. Goria nuo 1987 iki 1988 m. buvo Italijos ministras pirmininkas (g. 1943 m.).
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://bc.lrytas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=760:lietuvos-rytas-pasira-sutart-su-gynju-aviskontu-&catid=1:paskutins-naujienos&Itemid=11&lang=lt[neveikianti nuoroda]
- ↑ Mirė buvusi pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė. LRT. 2023-05-21. Nuoroda tikrinta 2023-05-21.
- ↑ Michèle Audin, La Semaine sanglante : Mai 1871, légendes et comptes, Montreuil, Libertalia, 2021, 254 p. (ISBN 978-2-37729-176-2).
- ↑ Franklin M. Fisher, James W. McKie, Richard B. Mancke, , Praeger, 1983, p. 15.
- ↑ 5,0 5,1 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Ashlie Brillault. Informacija.
- ↑ East Asian History, Australian National University, 1991, p. 16.