Pereiti prie turinio

Tauriojo elnio urvo žmonės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Longlino urve rasta kaukolė

Tauriojo elnio urvo žmonės (angl. Red Deer Cave people) – priešistorinė žmonių populiacija. Fosilijos, kurių amžius 14 500–11 500 metų, buvo rastos Kinijoje, Tauriojo elnio (iš čia pavadinimas) bei Longlino urvuose. Šios populiacijos individams būdingi tiek šiuolaikiniai, tiek archajiški bruožai. Dalis mokslininkų spėjo, kad tai gali būti atskira žmonių rūšis, kuri nesikryžmino su šiuolaikiniais žmonėmis.[1][2] Visgi 2022 m. iš dalies nuskaičius šios populiacijos atstovo genomą, paaiškėjo, kad, nepaisant morfologiniu požiūriu neįprastų bruožų, tai buvo šiuolaikiniai žmonės.[3]

Atradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žandikauliai

1979 m. Longlino urve (Guangsi regionas) buvo rasta dalinai išsilaikiusi žmogaus kaukolė. Daugiau žmonių palaikų aptikta Junano provincijoje, Maludonge (Tauriojo elnio urve).[4] Radioaktyviosios anglies metodu Tauriojo elnio urvo gyventojų fosilijų amžius yra 14 500–11 500 metų. Kadangi tuo metu, kai gyveno Tauriojo elnio urvo žmonės, kitos priešistorinės žmonių rūšys (pvz., neandertaliečiai) jau buvo išnykusios, išeitų, kad šie žmonės išliko ilgiau nei bet kuri kita priešistorinė žmonių rūšis (Homo floresiensis išnyko prieš 13 000 metų).[5]

Anatomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepaisant to, kad išnyko palyginti neseniai, Tauriojo elnio urvo žmonėms būdingi primityvesnių žmonių bruožai, pavyzdžiui, plokščias veidas, plati nosis, atsikišęs žandikaulis be smakro kyšulio, dideli krūminiai dantys, storesni kaukolės kaulai, ryškus antakinis lankas, vidutinio dydžio smegenys.[5][6]

Rūšies statusas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors iš šiems žmonėms būdingų bruožų galima spręsti, kad jie turėtų būti priskirti naujai rūšiai, juos atradę mokslininkai to daryti nebuvo linkę. Chris Stringer iš Londone Gamtos istorijos muziejaus iškėlė prielaidą, kad Tauriojo elnio urvo žmonės gali būti Denisovo žmonių ir Homo sapiens hibridai.[2] Kiti mokslininkai buvo nusiteikę skeptiškai ir teigė, kad skirtumai nėra didesni, nei būtų galima tikėtis iš skirtingų žmonių populiacijų.[5]

2022 m. liepą pranešta, kad pavyko nuskaityti senovinę DNR, išskirtą iš Tauriojo elnio urvo žmogaus kaukolės; paaiškėjo, kad kaukolė priklausė anatominiu požiūriu šiuolaikinės žmonių populiacijos atstovui, ši populiacija genetiškai susijusi su šiuolaikiniais rytų azijiečiais ir indėnais (mažesniu mastu).[3] Be to, nustatyta, kad šios moters mitochondrinės DNR haplogrupė – M9.[3][7]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Deborah Smith (2012-03-15). „Scientists stumped by prehistoric human whose face doesn't fit“. Brisbane Times.
  2. 2,0 2,1 Barras, Colin (2012-03-14). „Chinese human fossils unlike any known species“. New Scientist. Nuoroda tikrinta 2012-03-15.
  3. 3,0 3,1 3,2 Zhang, Xiaoming; Ji, Xueping; Li, Chunmei; Yang, Tingyu; Huang, Jiahui; Zhao, Yinhui; Wu, Yun; Ma, Shiwu; Pang, Yuhong; Huang, Yanyi; He, Yaoxi (July 2022). „A Late Pleistocene human genome from Southwest China“. Current Biology. 32 (14): 3095–3109.e5. doi:10.1016/j.cub.2022.06.016. ISSN 0960-9822. PMID 35839766. S2CID 250502011.
  4. Curnoe, D.; Xueping, J.; Herries, A. I. R.; Kanning, B.; Taçon, P. S. C.; Zhende, B.; Fink, D.; Yunsheng, Z. et al. (2012). Caramelli, David. ed. „Human remains from the Pleistocene-Holocene transition of southwest China Suggest a complex evolutionary history for East Asians“. PLoS ONE 7 (3): e31918. doi: 10.1371/journal.pone.0031918. PMC 3303470. PMID 22431968.
  5. 5,0 5,1 5,2 James Owen (2012-03-14). „Cave Fossil Find: New Human Species or "Nothing Extraordinary"?“. National Geographic News.
  6. Curnoe D. "Bone Suggests 'Red Deer Cave People' A Mysterious Species Of Human". IFLScience. Tikrinta 2019-12-13.
  7. Karafet TM, Mendez FL, Meilerman MB, Underhill PA, Zegura SL, Hammer MF (May 2008). „New binary polymorphisms reshape and increase resolution of the human Y chromosomal haplogroup tree“. Genome Res. 18 (5): 830–8. doi:10.1101/gr.7172008. PMC 2336805. PMID 18385274.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]