Kabelių senovės gyvenvietės
| Kabelių senovės gyvenvietės | |||
|---|---|---|---|
  Kabelių senovės gyvenvietės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Varėnos rajonas | ||
| Seniūnija | Marcinkonių seniūnija | ||
| Naudotas | VIII–VI tūkst. pr. m. e. | ||
| Žvalgytas | 1994 m. | ||
| Registro Nr. | 2744, 2745, 21496, 21497, 22650, 22651, 22652 | ||
Kabelių senovės gyvenvietės – senovės archeologinių gyvenviečių kompleksas pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Kabelių kaimo apylinkėse.
Objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registre saugomi 7 Kabelių senovės gyvenviečių objektai:
- objektas nr. 2745 2,8 km į pietryčius nuo Kabelių, Samanijos lauko pietrytiniame pakraštyje, miške (53°56′38″š. pl. 24°20′13″r. ilg. / 53.944°š. pl. 24.337°r. ilg.)[1]
- objektas nr. 22650 2,2 km į pietryčius nuo Kabelių, 1,3 km į rytus nuo Ašašninkų, Samanijos lauko pietrytiniame pakraštyje, miške (53°56′13″š. pl. 24°19′23″r. ilg. / 53.937°š. pl. 24.323°r. ilg.)[2]
- objektas nr. 2744 1,4 km į pietryčius nuo Kabelių, 0,5 km į rytus nuo Ašašninkų, Samanijos lauko pietrytiniame pakraštyje, miške (53°56′17″š. pl. 24°18′40″r. ilg. / 53.938°š. pl. 24.311°r. ilg.)[3]
- objektas nr. 21496 0,5 km į pietus nuo Ašašninkų, miškingame iškyšulyje Grūdos ežero vakariniame krante (53°56′06″š. pl. 24°17′53″r. ilg. / 53.935°š. pl. 24.298°r. ilg.)[4]
- objektas nr. 21497 1 km į pietvakarius nuo Ašašninkų, miškingoje Grūdos ežero vakarinėje pakrantėje, į rytus nuo Plaškiniškių vienkiemio (53°55′52″š. pl. 24°17′38″r. ilg. / 53.931°š. pl. 24.294°r. ilg.)[5]
- objektas nr. 22651 1,1 km į pietus nuo Ašašninkų, miškingame iškyšulyje Grūdos ežero rytiniame krante (53°55′48″š. pl. 24°18′00″r. ilg. / 53.930°š. pl. 24.300°r. ilg.)[6]
- objektas nr. 22652 1,7 km į pietryčius nuo Ašašninkų, Bakanėlio saloje Grūdos ežere, prie pat sienos su Baltarusija (53°55′30″š. pl. 24°18′36″r. ilg. / 53.925°š. pl. 24.310°r. ilg.)[7]
Archeologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiose vietose klajokliai medžiotojai ėmė lankytis vėlyvajame paleolite ir mezolite, kai atsitraukė ledynai, užaugo miškatundrė, pradėjo ganytis šiaurinių elnių bandos. Šios gyvenvietės siejamos su archeologinėmis Svidrų, Kundos ir Kudlajevkos kultūromis, gyvavusiomis prieš 9000–7000 metų.[8]
Samanijos laukas, kurio pakraštyje įsikūrusios dalis gyvenviečių, seniau buvo durpynas, prieš tai – ežeras. Pakilus jo vandens lygiui, dalis gyvenviečių paplauta.[9]
Kabelių senovės gyvenviečių apatinis kultūrinis sluoksnis datuojamas ankstyvuoju mezolitu – 1997 m. Tartu universiteto radiokarbono laboratorijoje atlikta 11 bandinių analizė apatinį kultūrinį sluoksnį su suplautais Svidrų kultūros radiniais leido datuoti Preborealio laikotarpio pradžia (apie VIII tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga, t. y., maždaug 7820–7910 m. pr. m. e. ∓ 220 m.). Vidurinis kultūrinis sluoksnis datuojamas Preoborealio pabaiga (apie 7100–6680 m. pr. m. e. ∓ 90–180 metų), o viršutinis kultūrinis sluoksnis – Atlančio laikotarpio pradžia (~5250 m. pr. m. e. ∓ 200 metų).[9]
Be gausių titnago nuoskalų Kabelių senovės gyvenvietėje nr. 2744 ankstyvojo mezolito sluoksnyje buvo aptikta išlikusių pavienių gyvūnų kaulų ir medžio dirbinių. Viduriniame sluoksnyje be įvairaus apdirbimo titnago dirbinių (įkotinių antgalių, rėžtukų, kirvelių, ylų, grąžtelių, platintuvų) rasta keletas rūgščių suėstų galąstuvų iš smulkiagrūdžio smiltainio ir keletas apdirbto medžio fragmentų. Nemaža surastų pušies skalų leidžia spėti, kad, matyt, iš jų buvo gaminami bučiai žuvims gaudyti. Be to, nustatyti briedžio kaulai. Ankstyvojo mezolito gyvenvietės titnago inventoriaus specifika ir gyvenvietės geografinė padėtis rodo, kad ši gyvenvietė užėmė tarpinę padėtį ir buvo įsikūrusi kontaktinėje zonoje tarp dviejų ankstyvojo mezolito kultūrinių sričių: Kundos kultūros, kurios centras apima Estiją, Latviją ir Lietuvą, ir Kudlajevkos-Stavinogos-Komornicos kultūrinės srities, kurios centrai yra Lenkijos Pavyslyje ir Polesėje.[9]
Viršutiniame kultūriniame sluoksnyje surinkti titnago radiniai priklausė vėlyvojo mezolito Janislavicų kultūros gyvenvietei. Iš titnago dirbinių išsiskiria trapeciniai ir lancentriniai strėlių antgaliai, mikrorėžtukai, ašmenėliai iš mikroskelčių dalių retušuotais šonu ir galais ar be retušo, ovalieji kirveliai, kampiniai rėžtukai, suformuoti nulaužtuose skelčių ir nuoskalų galuose, netaisyklingi pusiau apskriti ir galiniai gremžtukai iš nuoskalų, nors pasitaikė ir taisyklingų galinių gremžtukų iš skelčių.[9]
Perkasose, terasos pakraštyje, buvo aptikta pavienių keramikos, liesintos grūstu granitu, fragmentų ir 2 trikampiai strėlių antgaliai plokščiai retušuotais paviršiais (neolito pabaiga–žalvario amžiaus pradžia).[9]
Dalis senovės gyvenviečių vietų sunaikintos vėliau kasant karjerus, statant pasienio užkardą.[10]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Objekto Nr. 2745 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Objekto Nr. 22650 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Objekto Nr. 2744 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Objekto Nr. 21496 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Objekto Nr. 21497 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Objekto Nr. 22651 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Objekto Nr. 22652 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Akmens amžiaus stovyklavietė, verpejos.lt
- ↑ 9,0 9,1 9,2 9,3 9,4 Tomas Ostrauskas. Kabelių senovės gyvenvietė II, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais.
- ↑ Senovės gyvenvietė V, verpejos.lt