Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija
54°54′16″š. pl. 23°57′04″r. ilg. / 54.904513°š. pl. 23.951105°r. ilg.
| Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija | |
|---|---|
| |
| Dabartinis Cheminės technologijos fakultetas (KTU IV rūmai, A korpusas[1]) | |
| Vieta | Kaunas, Radvilėnų pl. 19 |
| Statusas | veikianti mokslo įstaiga |
| Architektas | Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (su kitais) |
| Statybų pradžia | 1933 m. |
| Atidarymas | 1937 m. |
| Paskirtis | laboratorija |
| Stilius | tarpukario modernizmas |
| Aukštų sk. | trys, su daliniu ketvirtu aukštu |
| Statusas | valstybės saugomas |
| Reikšmingumo lygmuo | nacionalinis |
| Įregistravimo metai | 1992 m. |
| Kodas | 1150 |
Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija – pastatų kompleksas, atspindintis XX a. modernizmo architektūros tendencijas tarpukario Kaune. Tyrimų laboratorija su to meto techniniais įrenginiais ir stilinga architektūra laikyta geriausia ir moderniausia tyrimų laboratorija. Dabar pastatai priklauso Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetui.[2][3]
Tyrimų laboratorija yra nacionalinės reikšmės architektūros paminklas, ji nuo 1992 m. įrašyta į Kultūros vertybių registrą.[4] Priklauso Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos pastatų kompleksui (laboratorija, sargo namas, du ūkiniai pastatai)[5].
Kaip vienas iš Kauno modernizmo architektūros objektų, 2023 m. kartu su kitais pastatais Tyrimų laboratorija įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.[6]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, netrukus buvo įkurta karinė įstaiga, skirta ginklavimo planų rengimui, ginkluotės ir amunicijos kariuomenei tiekimui. 1921 m. įstaiga buvo pavadinta Artilerijos tiekimo skyriumi, 1930 m. – Ginklavimo valdyba.
1932 m. Krašto apsaugos ministerija nutarė įsteigti modernią tyrimų laboratoriją. Buvo surengtas projektų konkursas, kurį laimėjo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, vykdęs ir statybos darbų techninę priežiūrą. Tyrimų laboratorijos kompleksą sudarė: laboratorija, raštinė su prižiūrėtojo butu, ūkinis pastatas, dirbtuvė, kurioje buvo apdorojami metalas, mediena, stiklas. Visų pastatų statybos, įrangos montavimas truko 1933–1937 m. Inžinieriai Anatolijus Rozenbliumas ir Viktoras Ražaitis suprojektavo tuomet novatoriškas gelžbetonines pastato karkaso konstrukcijas, tarpaukštines perdangas ir kabamąsias plytų mūro išorines sienas. Prie statybų prisidėjo Ginklavimo valdyboje dirbęs architektas Bronius Elsbergas. Darbus vykdė rangovas Jechielis Kaplanas.[5]
Laboratorijoje buvo įrengta moderniausia to meto technologinė įranga. Centrinio šildymo, vandens, dujų, garo, kanalizacijos vamzdynus įrengė A. Ragausko firma, elektros tinklus – AEG įmonės atstovai Lietuvoje, signalizaciją ir telefono linijas – įmonės „Siemens – Schuckert“ atstovas Lietuvoje. Pagrindinė aparatūra ir durų užraktai buvo užsakyti Prancūzijoje, elektros matavimo aparatūra – Vokietijoje, laboratorijos stalai atvežti iš Islandijos.[5] Laboratorijoje buvo atliekami įvairūs – aviacinių raketų, parako, dujokaukių stiklų, durpių, vandens kokybės – tyrimai.[2]
Po laboratorija buvo įrengtas didelis rūsys su priešlėktuvine ir priešchemine slėptuvėmis. Laboratoriją su administraciniu pastatu jungė tunelis.
1938–1940 m. Tyrimų laboratorijai vadovavo pulkininkas Juozas Vėbra. Laboratorijoje veikė šeši skyriai:
- Organinės chemijos
- Mikrobiologijos, toksikologijos ir patologinės anatomijos
- Balistikos ir sprogstamųjų medžiagų
- Technikinės chemijos
- Metalurgijos, mechanikos ir optikos
- Prekių tyrimo
1940 m. rugpjūčio mėn. laboratorija buvo perduota Švietimo ministerijai. J. Vėbros rūpesčiu, kad laboratorija išliktų, ji buvo integruota į Kauno universitetą. Pastate veikė Technologijos fakultetas, jame dirbo dauguma senųjų darbuotojų. Dėstytojai ir studentai aktyviai dalyvavo antisovietinėje ir antinacistinėje rezistencijoje. 1944 m. atsitraukdami vokiečiai išsivežė dalį laboratorijos įrangos.[5]
1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Tyrimų laboratorijos pastate veikė Cheminės technologijos fakultetas. Jame dirbo žymūs mokslininkai, profesoriai: Jonas Šimkus, Juozas Vėbra, Antanas Purėnas, Jonas Janickis ir kiti.
2006–2011 m. restauruota dalis autentiškų auditorijų, 2020 m. remontuota dalis patalpų.[5]
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrimų laboratorija įsikūrusi trijų aukštų pastate su daliniu ketvirtu aukštu. Jis pusiau uždaro plano, su dviem nedideliais dviaukščiais fligeliais šonuose, taip pat centruotais rizalitais per visą pastato sienos aukštį. Pastato architektūra savita, su tarpukario modernizmui būdingomis funkcijomis ir estetikos derme.[2] Pastatas išsiskiria juostiniais ir kampiniais langais, plokščiu stogu su kyšančiais žalvariniais traukos spintų kaminėliais. Laboratorijoje gausu išlikusių autentiškų vidaus įrangos elementų: laiptų turėklai, liftai, šviestuvai, baldai, smulkūs laboratorijos elementai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ KTU Cheminės technologijos fakulteto A korpusas bus pritaikytas visuomenės reikmėms ktu.edu/news
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija,
- ↑ KTU Cheminės technologijos fakultetas. Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatų komplekso tyrimų laboratorija ctf.ktu.edu''
- ↑ „Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatų komplekso tyrimų laboratorija“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 „Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatų kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919–1939, UNESCO. Nuoroda tikrinta 2023-09-23.
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |