Angelė Jakavonytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Angelė Jakavonytė
Gimė 1959 m. lapkričio 20 d. (64 metai)
Kasčiūnų k., Varėnos raj.
Tėvai Juozas Jakavonis, Zosė Jezukevičiūtė-Jakavonienė
Vaikai Miglė
Pareigos Seimo narė
Partija TS-LKD
Išsilavinimas Vilniaus universitetas,
Lietuvos teisės universitetas

Angelė Jakavonytė (g. 1959 m. lapkričio 20 d. Kasčiūnų k., Varėnos raj.) – valstybės tarnautoja, politikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradinės mokyklos klases baigė Puvočiuose. 1978 m. baigė Merkinės Rojaus Mizaros vidurinę mokyklą. 1983 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą, 2003 m. – teisės magistratūrą Lietuvos teisės universitete.

1983 m. dirbo Kauno 29-ojoje vidurinėje mokykloje geografijos mokytoja. 1984–1996 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Geografijos skyriaus jaunesnioji mokslinė bendradarbė, vėliau mokslinė bendradarbė. 1996–2011 m. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotoja. 2011–2022 m. – Žemės ūkio ministerijos vyriausioji specialistė, vėliau patarėja.

2019–2022 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.

Su Liberalų sąjūdžiu dalyvavo 2016 m. rinkimuose į Seimą,[1] su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija – 2020 m. rinkimuose į Seimą.[2] 2022 m. lapkričio 15 d. pradėjo eiti 2020–2024 m. Seimo kadencijos narės pareigas, pakeitusi Laimą Liuciją Andrikienę.[3] Dirbo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje, buvo Ateities, Kultūros komitetų, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė.[4][5]

Priklausė patriotinėms organizacijoms – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungoms. Paskelbė mokslinių ir publicistinių straipsnių aplinkosaugos ir Lietuvos laisvės kovų, patriotizmo, pilietiškumo temomis Lietuvos ir užsienio spaudoje. Prisidėjo įkuriant Merkinės tremties ir genocido muziejų, partizanų vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietės atstatymą savo tėvo Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje.[6][2]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]