Varšuvos Kristaus Atsimainymo bažnyčia
52°14′49″ š. pl. 21°00′36″ r. ilg. / 52.24694°š. pl. 21.01000°r. ilg.
Varšuvos Kristaus Atsimainymo bažnyčia, (lenk. Kościół Przemienienia Pańskiego w Warszawie) – Romos katalikų bažnyčia, stovinti Lenkijos sostinės Varšuvos centre, Miodova gatvėje Nr. 13 (lenk. Ulica Miodowa 13). Bažnyčios ir gretimo vienuolyno pastatų statybą 1683–1694 m. fundavo ATR valdovas Jonas Sobieskis kaip padėką už pergales mūšiuose Chotyne ir prie Vienos. Barokinė šventovė priklauso kapucinams.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1681 m. gruodžio 27 d. Poznanės vyskupas Stefanas Vežbovskis (lenk. Stefan Wierzbowski) išdavė leidimą statybai. Valstybės monarchas įsigijo sklypą ir jau 1682 m. jame iškilo laikina koplyčia. Kertinis akmuo padėtas 1683 m. liepos 23 d., prieš iškeliaujant į būsimą mūšį prie Vienos.
1686 m. pavasarį pagal italų architekto Izidoriaus Afaitačio jaunesniojo (it. Isidoro Affaitati) projektą prasidėjo vienuolyno statyba. Turėjo iškilti didingi ir prabangūs pastatai, bet tai prieštaravo monarcho nuostatai prisilaikyti kuklumo, tad projektą naujai perdarė arch. Agostinas Ločis (it. Agostino Locci). 1688 m. papildomai nupirktas kaimyninis sklypas ūkio reikmėms. Galiausiai bažnyčios statyba buvo realizuota pagal Nyderlandų architekto Tylmano Gamereniečio patikslintą projektą.
Bažnyčia pašventinta 1692 m. spalio 11 d., bet baigiamieji statybų darbai dar tęsėsi iki pat 1694 m.
Po 1863 m. sukilimo kapucinų vienuolynas buvo uždarytas ir nugriautas. Varšuvos sukilimo metu 1944 m. šventovė nukentėjo, kilusio gaisro metu sudegė altoriuose buvę paveikslai (tarp jų ir garsaus Lenkijos–Lietuvos valstybės tapytojo Simono Čechavičiaus darbai). 1946 m. rugsėjo 8 d. suremontuota bažnyčia vėl pradėjo veikti. 1983 m. birželio 17 d. Varšuvos Kristaus Atsimainymo šventovę aplankė ir joje meldėsi Romos Katalikų Bažnyčios popiežius Jonas Paulius II.[1]
Architektūra [2][redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinį fasadą puošia toskaninio orderio kolonos ir Sobieskių giminės herbas Janina, pritvirtinta panslavizmo pirmtakui Jurajui Križaničiui skirta atminimo lenta.
Viduje įrengti keli altoriai: trys dešinėje pusėje ir du kairėje, taip pat centre. Išmūrytos dvi koplyčios: Šv. Kajetono su nežinomo italų tapytojo paveikslu altoriuje ir antroji, skirta ATR valdovui Jonui Sobieskiui (iki 1830 m. ji buvo vadinama Karališkąja). Pastarojoje įrengti sarkofagai su urnomis, kuriose palaidoti Saksonijos–Lenkijos–Lietuvos valdovo Augusto Stipriojo vidaus organai ir valdovo Jono Sobieskio širdis.
