Raudonasis akmuo
| Raudonasis akmuo | |||
|---|---|---|---|
  Raudonasis akmuo |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Alytaus rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Miroslavo seniūnija | ||
| Registro Nr. | 0310100010003 | ||
Raudonasis akmuo stūkso Alytaus rajone, Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos Balkasodžio pušyno 44-ajame kvartale.[1][2] Riedulys pasiekiamas iš kelio 2512 Seirijai–Balkasodis–Tolkūnai pasukus Balkasodyje pietryčių kryptimi pagal kelio nuorodas (2 km) link Raudonojo akmens. Paskutinius 0,5 km mišku galima įveikti pėsčiomis siauru, pažymėtu ryškiais dažais, taku per krūmokšnius ir kirtavietę. Prie paminklo pastatytas trikalbis informacinis ženklas su išsamiais duomenimis. Už maždaug 700 m į šiaurės rytus yra Druskelės šaltinis, 1 km į šiaurę – Balkasodžio draustinis su Norūnų miško egle.
Riedulys guli masyvios aukštos kalvos viršutinėje šlaito dalyje. Kalva buvo apsaugai brandžiu mišriu mišku, kuris vėliau buvo plynai iškirstas. Pastaraisiais metais mišką sudarė tankiai sužėlę krūmynai, vyravo lazdynai. Netoli riedulio pastebima seniai iškastų iki 1 m gylio duobių (išliko nuo tada, kai po Antrojo pasaulinio karo čia ieškota bunkerio), taip pat keliose šlaito vietose išraustos žvėrių landos su iškastomis žemėmis. Balkasodžio kaimo gyventojas Antanas Barštys (g. 1930 m.) prisiminė pokario kovų epizodą prie Raudonojo akmens tarp stribų ir partizanų (miškinių). Stribai, sužinoję, kad neva po šiuo akmeniu miškiniai buvo įsirengę bunkerį, privertė vieną Balkasodžio gyventoją parodyti norimą akmenį. Čia atėję stribai aplinkui prikasiojo duobių, pribadė miško velėną, tikėdamiesi rasti bunkerį, bet šioje vietoje nieko nepešė. Vis dėlto slėptuvę jie aptiko atokiau nuo Raudonojo akmens, griovos šlaite, ją išsprogdino, nors miškinių nerado.[3]
Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Akmens matmenys:[2][3] aukštis 2,45 m, ilgis 3,23 m, plotis 3,11 m, perimetras 10,15 m. Riedulį sudaranti uoliena – amfibolinis – biotitinis granitas (rapakivis), rausvai rudas su pilkais ir juodais intarpais. Akmenį sudaro šie mineralai: mikroklinas (70- 80 %), kvarcas – (10-20 %), plagioklazas (10-15 %), biotitas (3-5 %), cirkonas. Tekstūra – masyvi.
Raudonasis akmuo geologiniu paminklu paskelbtas 1964 metais.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Raudonasis akmuo stk.am.lt
- ↑ 2,0 2,1 Raudonasis akmuo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ 3,0 3,1 Lietuvos geologijos tarnyba. Raudonasis akmuo lgt.lt/epaslaugos
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||