Kelionė į Žemės centrą

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kelionė į Žemės centrą

1874 m. leidimo knygos viršelis

Autorius Žiulis Vernas
Originalus pavadinimas Voyage au centre de la Terre
Dailininkas Édouard Riou
Valstybė Prancūzija
Kalba Prancūzų
Serija Nepaprastosios kelionės #3
Žanras Fantastinis nuotykių romanas
Leidėjas Pierre-Jules Hetzel
Išleidimo data 1864

„Kelionė į Žemės centrą“ (pranc. Voyage au centre de la Terre) – trečioji Žiulio Verno „Nepaprastųjų kelionių“ (pranc. Voyages Extraordinaires) serijos knyga, išleista 1864 m. Knygai įtaką padarė 1863 m. brito Čarlzo Lailio išleistas veikalas „Geologiniai senovės žmogaus įrodymai“ (angl. Geological Evidences of the Antiquity of Man).

Anotacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaizdas, kurį išvydo keliautojai savo kelionės metu

Knygoje pasakojama, kaip profesorius Otas Lidenbrokas su savo palydovais – jaunu mokslininku Akseliu ir islandų medžiotoju Hansu – leidžiasi į kelionę, kurios tikslas – pasiekti Žemės centrą. Romane gausu gamtos mokslo žinių, keliautojai vaizduojami drąsūs, ryžtingi, aprašyti jiems nutikę fantastiški atsitikimai.[1]

Ekranizacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1959 m. JAV režisierius Henris Levinas pagal romaną sukūrė filmą „Kelionė į Žemės centrą“ (angl. Journey to the Center of the Earth)[2].
  • 1976 m. ispanas Chuanas Pikeras Simonas sukūrė filmą „Kelionė į Žemės centrą“ (ispan. Viaje al centro de la Tierra)[3].
  • 1999 m. JAV režisierius Džordžas Milleris sukūrė televizinį filmą „Kelionė į Žemės centrą“[4].
  • 2008 m. JAV režisierius Erikas Brevigas sukūrė 3D filmą „Kelionė į Žemės centrą“[5].

Leidimas lietuvių kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Knygą lietuviškai 2002 m. išleido Kauno leidykla ANBO[6].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]