Isimangaliso šlapynių parkas

Koordinatės: 27°39′0″ p. pl. 32°34′0″ r. ilg. / 27.65000°š. pl. 32.56667°r. ilg. / 27.65000; 32.56667
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Isimangaliso šlapynių parkas
Isimangaliso šlapynių parkas – vandenyno krantas
Isimangaliso šlapynių parkas – vandenyno krantas
Vieta: Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika (Kvazulu-Natalis)
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Durbanas
Žemėlapis rodantis Isimangaliso šlapynių parkas vietą.
Isimangaliso šlapynių parkas
Koordinatės: 27°39′0″ p. pl. 32°34′0″ r. ilg. / 27.65000°š. pl. 32.56667°r. ilg. / 27.65000; 32.56667
Plotas: 3280 km²
Įkurtas: 1895 m.
Valdymas: Isimangaliso valdyba
Vikiteka: Isimangaliso šlapynių parkas
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 914

Isimangaliso šlapynių parkas (angl. iSimangaliso Wetland Park) – saugoma gamtos teritorija Pietų Afrikos Respublikos vakaruose, Kvazulu-Natalyje, driekiasi palei Indijos vandenyno pakrantę nuo Mozambiko sienos iki Šv. Liusijos ežero (estuarijos).

Įkurtas 1895 m. tsongų žemėse kaip Šv. Liusijos medžioklės rezervatas. 2007 m. pervadintas Isimangalisu (zulų kalba reiškia „kažkas nuostabaus, stebuklas“). Parko priekrantės saugomos Isimangaliso jūrinėje saugomoje teritorijoje. Kartu su keletu kitų saugomų teritorijų PAR ir Mozambike sudaro Ponta do Oro–Kosio įlankos transnacionalinę saugomą teritoriją.[1] Nuo 1986 m. – Ramsaro konvencijos saugoma šlapynė, nuo 1999 m. – UNESCO pasaulio paveldo objektas.

Teritorijoje saugomos įvairios ekosistemos: koralų rifai, ilgi smėlio paplūdimiai, pakrančių kopos, ežerų ir pelkynų sistemos (Šv. Liusijos ežeras, Sibajo ežeras, Kosio įlanka, Folso įlanka), didžiuliai nendrynai ir papirusų sąžalynai, savanos. Dėl mozaikiško kraštovaizdžio būdingi vaizdingi reginiai, o dėl teritorijos padėties ties tropikų ir subtropikų sankirta susiklosčiusi didelė gamtinė įvairovė. Parko priekrantėse gausu delfinų, migruoja banginiai ir bangininiai rykliai, paplūdimiuose veisiasi jūriniai vėžliai. Ežerai ir šlapynės – svarbi vandens paukščių buveinė (peri gervės, pelikanai, gandrai, žuvėdros, žąsiniai paukščiai). Parke užfiksuota 521 paukščių rūšis, rasta 11 griežtai endeminių, 108 endeminių PAR ir 467 nykstančios PAR rūšys.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]