Ignas Vėgėlė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Ignas Vėgėlė
2023 m.
Gimė 1975 m. liepos 22 d. (48 metai)
Vilnius
Tėvas Algirdas Stasys Vėgėlė
Motina Eligija Vėgėlienė
Partneris (-ė) Lina Vėgėlienė
Vaikai 3
Veikla teisėtyrininkas tarptautininkas, europeistas, teisės pedagogas
Sritis ES teisė, įmonių teisė
Organizacijos Mykolo Romerio universitetas
Pareigos profesorius
Išsilavinimas Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas
Alma mater Vilniaus universitetas

Ignas Vėgėlė (g. 1975 m. liepos 22 d.) – Lietuvos teisininkas, tarptautinės ir Europos teisės teisėtyrininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, advokatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1988 m. baigė Vilniaus 4-ąją vaikų muzikos mokyklą, 1993 m. – S. Nėries vidurinę mokyklą. Daugiau kaip 11 metų dainavo vaikų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“, vaidino Algirdo Aramino režisuotuose Lietuvos kino studijos filmuose „Geležinė princesė“ (1988) bei „Traukinys į Bulzibarą“ (1986), įgarsino kelias dešimtis meninių ir multiplikacinių filmų.[1]

Vilniaus universiteto Teisės fakultete studijavo (1993–1998 m.) teisę. Lietuvos teisės akademijos Teisės fakultete baigė doktorantūrą, 2002 m. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedroje apgynė disertaciją, socialinių mokslų teisės krypties daktaras. 2006 m. suteiktas docento pedagoginis vardas.

Ignas Vėgėlė Oksfordo universitete (Anglija) studijavo Europos Sąjungos teisę, Hagos tarptautinės teisės akademijoje – tarptautinę privatinę teisę, tarptautinę mokesčių teisę – Bratislavoje, žmogaus teises – Varšuvoje, Europos Sąjungos teisę – Danijos Karališkoje užsienio reikalų ministerijoje bei kitose užsienio šalių institucijose bei įstaigose.

1995–1996 m. dirbo Lietuvos teisininkų draugijoje, 1996–1997 m. – advokatų kontoroje „Foresta“, nuo 1997 m. iki 2002 metų dirbo tarptautinėje audito kontoroje KPMG teisininku, nuo 2007 iki 2010 m. – MRU Teisės fakulteto Europos Sąjungos teisės katedros vedėjas. MRU Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius.

2008 m. suteiktas habilituoto daktaro laipsnis.

Advokatų kontoros „4law“ advokatas.[2]

Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas (2013–2016 m.), pirmininko pavaduotojas (2016–2022 m.), tarybos narys (nuo 2013 m.), Lietuvos universitetų rektorių konferencijos teisės komiteto pirmininkas (2006–2015 m.), advokatų kvalifikacinio egzamino komisijos narys/pirmininko pavaduotojas (2008–2015 m.), notarų kvalifikacinio egzamino komisijos narys (2013–2018 m.), Europos advokatūrų asociacijos (CCBE) finansų komiteto narys (nuo 2020 m.), Nuolatinio arbitražo teismo narys (nuo 2017 m.).

2014 m. gegužės 16 d. išrinktas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininku.

Politinė veikla ir aktyvizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąkart politinėje veikloje dalyvavo kandidatuodamas į Europos Parlamentą Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše, tačiau išrinktas nebuvo.[3]

2020 m. rugpjūtį prisijungė prie pilietinės akcijos „Laisvės kelias“, skirtos solidarizuotis su prieš ilgametį Baltarusijos vadovą A. Lukašenką protestuojančiais baltarusiais.

2021 m. rugpjūtį išpopuliarėjo, kai, būdamas Advokatų tarybos pirmininku, pasakė didelio atgarsio sulaukusią kalbą, kurioje griežtai kritikavo pandemijos valdymo politiką, raginimą skiepytis įvardindamas kaip „žmogaus teisių suvaržymą“.[4]

Dalyvavo 2024 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Savo rinkimų programoje pabrėžė savo antisistemiškumą.[5] Nors palaikė paramos Ukrainai politiką ir sankcijas Rusijai, akcentavo, kad reikia neatmesti taikos derybų galimybės,[6] siūlė Lietuvai paaukštinti diplomatinį atstovavimą iki ambasadorių lygmens.[7] Surinko 12,35 % balsų ir liko trečias po prezidento pareigas einančio Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės.[8]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ignas Vėgėlė yra vadovėlių, mokslinių straipsnių, metodinių priemonių ir monografijų autorius ir bendraautoris. Svarbiausi veikalai:

  • Advokatūros teisė (2018 m.);
  • Europos Sąjungos teisė. Vidaus rinkos laisvės, konkurencija ir teisės derinimas (2011 m.);
  • Aplinkosaugos teisė (2011 m.);
  • Vartotojų teisių apsauga Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (2006 m.).

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su žmona Lina augina dvi dukras ir sūnų.[9]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]