Fredeforto krateris
Fredeforto krateris | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Vieta | Pietų Afrikos Respublika |
Tipas | Gamtinis |
Kriterijus | viii |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 1162 |
Regionas** | Afrika |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 2005 (29 sesija) |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Fredeforto krateris (afr. Vredefortkoepel, angl. Vredefort Dome, Vredefort Crater, Vredefort impact structure) – meteoritinis smūginis krateris Pietų Afrikos Respublikos šiaurėje, 120 km į pietvakarius nuo Johanesburgo, Fristeite, netoli Fredeforto miestelio. Tai didžiausias žinomas meteoritinis krateris (astroblema) Žemėje.[1]
Krateris susidarė maždaug prieš 2,023 milijardų metų į Žemę atsitrenkus dideliam meteoritui. Tai antras seniausias žinomas meteoritinis krateris (senesnis Jarabubos krateris Vakarų Australijoje, jo amžius 2,229 mlrd. metų).[1] Apskaičiuota, kad kraterį išmušė 5–10 km[2] (kitur nurodoma 20–25 km)[1] skersmens asteroidas, trenkęsis 150 000–200 000 km/h greičiu.[2] Kraterio skersmuo 250–280 km. Krateryje matosi daugiažiedės struktūros, o viduje milžiniškas kupolas. Dėl erozijos ir tektoninių judesių išliko tik 50–70 km skersmens žiedo dalis kraterio šiaurės vakarinėje dalyje. Kraterio teritorijoje kasamas auksas.[2] Prateka Valio upė.
Pradžioje manyta, kad Fredeforto krateris gali būti vulkaninės kilmės, tačiau 1937 m. amerikiečių geologai Džonas Būnas (John Boon) ir Klodas Albritonas (Claude Albritton), palyginę su Arizonos krateriu, iškėlė hipotezę, kad tai gali būti meteorito padarinys. 1961 m. kas tai astroblema įrodė geologas R. B. Hargreivsas (R. B. Hargraves).[1]
2005 m. Fredeforto krateris paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu.
-
Valio slėnis kraterio dugne
-
Smūgio iškeltos uolienos
-
Geologiniai stebėjimai
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Vredefort Dome. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Vredeforto krateris (Vredefort Dome, Frèdeforto krãteris). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014