Ekonominė diplomatija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ekonominė diplomatija – visuma priemonių, kurių pagalba subjektas siekia patenkinti savo ekonominius interesus, mezgant, palaikant ir plėtojant ekonominius bei su jais glaudžiai susijusius santykius su užsienio (valstybių) subjektais.

Formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal šalių skaičių – dvišalė, trišalė, keturšalė (daugiašalė) diplomatija.

Pagal veiklos įgyvendinimo formą – tiesioginė ir netiesioginė diplomatija. Pagal veiklos viešum lygį – vieša, slaptoji, ribotai vieša.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal rūšis gali būti išskiriama:

  • Valstybių ekonominė diplomatija,
  • Tarptautinė ekonominė diplomatija,
  • Finansinė ekonominė diplomatija,
  • Verslo diplomatija.

Valstybių ekonominė diplomatija glaudžiai susijusi su Didžiąja politika. Diplomatinės priemonės naudojamos užtikrinant valstybės ekonominius interesus (pvz., užsienio šalių rinkų atvėrimas šalies paslaugoms ir prekėms) ir atvirkščiai – per ekonominius svertus yra veikiama užsienio politika.

Tarptautinė ekonominė diplomatija pasireiškia kaip tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo (veiklos) forma. Tarptautinės finansinės - ekonominės politikos pokyčių tendencijos.

Verslo diplomatija šiuo metu formuojasi kaip atskira diplomatijos rūšis, kadangi auga transnacionalinių korporacijų reikšmė.

Subjektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atititinkamai pagal ekonominės diplomatijos sritis gali būti išskiriami diplomatijos subjektai. Pagal savo statusą tai gali būti viešieji ir privatūs subjektai. Viešieji tai:

  • Ekonominės valstybės insitucijos (pvz., ūkio ministerija),
  • Ekonominės įstaigos (pvz., LEPA),
  • Ekonominės asociacijos, visuomeninės organizacijos, klubai, susivienijimai.

Privatūs subjektai – tai valstybinių pareigų neinantys asmenys, organizacijos, įmonės, kurie padeda užtikrinant ir įgyvendinant ekonominius interesus. Tai korporacijų vadovai, sporto, meno, kultūros įžymybės ir kt.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užsienio prekyba, privačioji diplomatija.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Simonas Žunda. Šiuolaikinė ekonominė diplomatija: Lietuvos atvejis. Bakalauro darbas; VU TSPMI, BA96/2005.
  • Simona Utaraitė. „Ekonominė diplomatija“: Lietuvos ekonominių interesų užtikrinimo sąlygos ir priemonės. Vadovas doc. E. Maldeikis, MRU. VSEmd5-01, Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro darbas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]