Aptarimas:Baltų prokalbė
Balsavimas dėl straipsnio priskyrimo pavyzdinių kategorijai | |
---|---|
Ši diskusija užbaigta ir gali būti suarchyvuota.
Dėl priskyrimo pavyzdiniams straipsniamsBalsavimas (7:0)
Už:
Prieš:
Dėl priskyrimo vertingiems straipsniamsBaltų prokalbė (11:0)Už:
Prieš: Komentarai: Raudonas nuorodas užpildžiau. Dėl finų, gyvenusių iki baltams ateinant tarp Vyslos ir Dauguvos, nuomone sena ir įsivyravusi, taip sprendžiama iš finiškų hidronimų tose teritorijose, taip pat ir Lietuvoje... --Ed1974LT (aptarimas) 21:43, 10 liepos 2016 (EEST)
Rodomas blogas pavyzdys naujokams, nesuprantantiems Vikipedijos taisyklių su tom išorinėm nuorodom. Jas aptinku tik prastuose naujokų, neregistruotų Vikipedijos dalyvių straipsniuose. O kas bus, kai bus sukurti atitinkami straipsniai Vikipedijoje? Jie bus nereikalingi.--C.C. vs. C.C. 11:37, 12 liepos 2016 (EEST)
Kaip reikia naudori: glotochronologija[1] ar glotochronologija[2]?--Ed1974LT (aptarimas) 18:09, 13 liepos 2016 (EEST) Jei bus susitarta, prašom ir patiems prisidėti prie keitimų.--Ed1974LT (aptarimas) 16:25, 13 liepos 2016 (EEST)
Su wiki žodynu kaip ir aišku: jis naudotinas tuomet, kai mažai tikėtina kada nors būsiant tokių straipsnių Vikipedijoje. Sukonkretinu diskusijų objektą: 1. Išorinės nuorodos į kai kurias rekonstruotas, spausdintoje literatūroje nerastas žodžių formas (pvz., *ābō(l)[2], yra jų šaltiniai: Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė, Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė. Primenu, kad dabar pačiame tekste nuorodų "tiesiai į išorę" nėra. 2. Ar pakankamai motyvuotos, tinkamos nuorodos į retesnius terminus: glotochronologija, perfektas, pliukvamperfektas, medijas (ir fonologija, morfema, cirkumfleksas). Dar yra Tšineco archeologinė kultūra. Jei taip, kokios turėtų būti nuorodos tiek į rekonstruotų formų šaltinius, tiek į šiuos terminus, pvz., glotochronologija[1] ar glotochronologija[3],. *ābō(l)[3] ar *ābō(l)[4]? Būtų gerai, jei diskutuodami neatitrūktume nuo aukščiau paminėtų dviejų punktų ir kiekvieno žodžio atskirai - taisymai bus efektyvesni. --Ed1974LT (aptarimas) 22:23, 13 liepos 2016 (EEST)
|
Tobuliems ar vertingiems reiktų bandyti priskirti? --C.C. vs. C.C. (aptarimas) 18:09, 9 liepos 2016 (EEST)
- Kadangi vertingiems jau priskirta, kviesčiau jus, C.C. vs. C.C., išreikšti savo valią ir šiame balsavime :) --Ed1974LT (aptarimas) 14:16, 10 rugsėjo 2016 (EEST)
Protėvynė[redaguoti vikitekstą]
Abejonių kelia teiginys apie tai, kad finai gyveno tarp Vyslos ir Dauguvos. Nuoroda tai grindžianti nesužavi solidumu. Egzistuoja pakankamai solidi tradicija baltus laikyti regiono autochtonais, o tai niekaip nedera su mintimi, kad regionas tarp Vyslos ir Dauguvos buvo apgyvendintas finų. Teorija, kad finai buvo senieji regiono yra ginčytinas, žr. Šukinės duobelinės keramikos kultūra ir straipsnio aptarimą. Sakyčiau, kad netgi vyraujanti versija yra tai, kad regionas tarp Vyslos ir Dauguvos yra baltų protėvynė, pvz., čia teigiama, kad tai yra tradicinė versija. Jei ta versija senstelėjusi tai visgi verta paminėjimo kaip tradicinė.--Dirgela (aptarimas) 18:50, 11 liepos 2016 (EEST)
- Neprieštarauju, kad teiginys būtų sušvelnintas iki "Yra nuomonių, jog..." Ir tai būtų teisinga bei sąžininga, nes tokių nuomonių iš tiesų yra, jos grindžiamos ir archeologiniais, ir kalbiniais, ir net genetiniais tyrimais, esama metizacijos požymių, aiškinamų čia anksčiau vyravusia Uralo mažąja rase ir europidų baltų adstratu; Latvijoje finiški hidronimai skaičiuojami šimtais (šaltinių pateikti galėčiau, bet abejoju, ar tai esminis straipsnio klausimas; straipsnyje turėtų dominuoti faktai apie kalbą). Dėl keistokų nuorodų - nežinau. Tiesiog jeigu jos labiau padeda negu kenkia, tuomet palikčiau. Bet tai palieku spręsti labiau patyrusiems Vikipedijos dalyviams nei aš.--Ed1974LT (aptarimas) 19:25, 11 liepos 2016 (EEST)
- Jei galėtumėte objektyviais kriterijais apibrėžti, kokia nuoroda yra solidi, diskutuoti būtų paprasčiau. Siūlau žvilgterėti į pdf. 30 psl. (3 internetinis psl.) http://www.tarnautojai.lt/memo/txt/hidr.pdf Tas pats yra ir Z. Zinkevičiaus, P. U. Dini veikaluose. Juos pacituosiu. O čia prieš kelis dešimtmečius atliktos genetinės analizė santrauka (ang. k.) http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12037406. Deja, po ranka neturiu "Lietuvos archeologijos". Ten rastumėte tą patį. Mums, baltams, gali patikti ar nepatikti, kai mūsų autochtoniškumas ginčijamas. Bet šie duomenys ne iš piršto laužti, tad nešališkumo dėlei būtina paminėti.--Ed1974LT (aptarimas) 20:44, 11 liepos 2016 (EEST)
- Paties skyrelio dėstymas chronologiškai nėra nuoseklus - iš pradžių kalbama apie pirmuosius amžius pr.m.e., metamasi į 1225 m., po to grįžtama į V a. pr. m. e., po to vėl šokama dar atgal į X-VIII a. pr.m.e. - ir visai neaišku, kaip keitėsi baltų arealas. --SubRE (aptarimas) 21:09, 11 liepos 2016 (EEST)
- Ačiū, kad atkreipėte dėmesį, SubRE. Ar dabar gerai?---Ed1974LT (aptarimas) 22:19, 11 liepos 2016 (EEST)
- Paties skyrelio dėstymas chronologiškai nėra nuoseklus - iš pradžių kalbama apie pirmuosius amžius pr.m.e., metamasi į 1225 m., po to grįžtama į V a. pr. m. e., po to vėl šokama dar atgal į X-VIII a. pr.m.e. - ir visai neaišku, kaip keitėsi baltų arealas. --SubRE (aptarimas) 21:09, 11 liepos 2016 (EEST)
- Jei galėtumėte objektyviais kriterijais apibrėžti, kokia nuoroda yra solidi, diskutuoti būtų paprasčiau. Siūlau žvilgterėti į pdf. 30 psl. (3 internetinis psl.) http://www.tarnautojai.lt/memo/txt/hidr.pdf Tas pats yra ir Z. Zinkevičiaus, P. U. Dini veikaluose. Juos pacituosiu. O čia prieš kelis dešimtmečius atliktos genetinės analizė santrauka (ang. k.) http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12037406. Deja, po ranka neturiu "Lietuvos archeologijos". Ten rastumėte tą patį. Mums, baltams, gali patikti ar nepatikti, kai mūsų autochtoniškumas ginčijamas. Bet šie duomenys ne iš piršto laužti, tad nešališkumo dėlei būtina paminėti.--Ed1974LT (aptarimas) 20:44, 11 liepos 2016 (EEST)
Tai ar nėra tiesiog taip, kad pradžioje buvo nežinomas autochtoninis substratas, kurį panašiu laiku asimiliavo finougrų ir indoueropiečių kalbas nešę žmonės? Baltų ir finų sluoksniai vietomis persipina (tas akivaizdu pvz., Žiemgaloje), bet kad finai būtų pasiekę žemes įpiečiau Nemuno, reiktų įrodymų. Hugo.arg (aptarimas) 21:21, 11 liepos 2016 (EEST)
- Galėjo būti ir taip. Vėlgi remiamasi hidronimais, randamai per visą Lietuvą, Prūsiją iki dabartinės Vokietijos. Taip, ten finiškų hidronimų mažiau. Tai būtų galima aiškinti ankstyvesniu indoeuropiečių atsikėlimu. Šis klausimas liks ilgiems metams atviras kaip ir tas, ar buvo bendra baltų-slavų prokalbė, ar ne.--Ed1974LT (aptarimas) 21:55, 11 liepos 2016 (EEST)
- ↑ 1,0 1,1 Kvietkauskas, V.Tarptautinių žodžių žodynas [interaktyvus]. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985 m. [žiūrėta 2016 m. liepos 12 d.].
- ↑ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė (interaktyvi); žiūrėta 2016 m. liepos 12 d.
- ↑ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė (interaktyvi); žiūrėta 2016 m. liepos 12 d.