Piktnaudžiavimų sąrašas

'{{otheruses|Marsas|}} {{Planeta|Marsas|[[Vaizdas:OSIRIS Mars true color.jpg|250px|]]|227 936 637|1,523 662 31|206 644 545|249 228 730|0,093 412 33|686,96 d.<ref name="NasaFactSheet">{{cite web|first=David|last=Williams|url=https://nssdc.gsfc.nasa.gov/planetary/factsheet/marsfact.html|title=Mars Fact Sheet |publisher=NASA Goddardo kosmoso skrydžių centras|year=2021 m. gruodžio mėn.|access-date=2022 m. vasario 21 d.}}</ref>|779,96 d.|21,972|24,077|26,499|6 804,9|1,448×10⁸|1,6318×10¹¹|6,4185×10²³|3,934|3,69|5,027|24 val. 37 min. 22,6631 sek.|868,23 km/h|25,19|133|210|239|2<br /><small>[[Fobas (palydovas)|Fobas]], [[Deimas (palydovas)|Deimas]]</small>|0,007-0,009||[[Anglies dioksidas]]|95,1 %<ref name="NasaFactSheet"/>|[[Azotas]]|2,59 %<ref name="NasaFactSheet"/>|[[Argonas]]|1,94 %<ref name="NasaFactSheet"/>|[[Deguonis]]|0,16 %<ref name="NasaFactSheet"/>|[[Anglies monoksidas]]|0,06 %<ref name="NasaFactSheet"/>|[[Vanduo|Vandens]] garai|0,021 %<ref name="NasaFactSheet"/>|[[Azoto monoksidas]]|0,01 %<ref name="NasaFactSheet"/>|[[Neonas]]|0,00025 %<ref name="NasaFactSheet"/>|[[Vandenilis]]-[[deuteris]]-[[deguonis]]|0,000085 %<ref name="NasaFactSheet"/>|[[Kriptonas]]|0,00003 %<ref name="NasaFactSheet"/>|[[Ksenonas]]|0,000008 %<ref name="NasaFactSheet"/>|[[Ozonas]]|<0,000008 %|[[Metanas]]|<0,000008 %}} '''Marsas''' – ketvirtoji pagal atstumą nuo [[Saulė]]s (tarp [[Žemė]]s ir [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]]) ir antroji mažiausia [[saulės sistema|Saulės sistemos]] [[planeta]] po [[Merkurijus (planeta)|Merkurijaus]]. Iš [[Žemė]]s neretai matomas plika akimi kaip ryški rausvos spalvos [[žvaigždė]]. Vidutinis [[Absoliutinis spindėjimas|absoliutinis ryškis]] – +0,71, tačiau [[menamas spindėjimas|menamas ryškis]] gali siekti −2,94, ryškumu nusileidžiąs tik [[Venera]]i, Mėnuliui ir Saulei.<ref name=Mallama_and_Hilton>{{cite journal |title=Computing apparent planetary magnitudes for The Astronomical Almanac |journal=Astronomy and Computing |first1=Anthony |last1=Mallama |first2=James L. |last2=Hilton |volume=25 |pages=10–24 |date=2018 m. spalio mėn.|doi=10.1016/j.ascom.2018.08.002 |bibcode=2018A&C....25...10M |arxiv=1808.01973|s2cid=69912809 }}</ref> Dėl rausvo atspalvio žvelgiant iš Žemės kartais vadinama „raudonąja planeta“. Charakteringą spalvą Marsui suteikia [[geležies oksidas|trivalentis geležies oksidas]], kurio gausu planetoje.<ref>{{cite web|title=Overview. Mars|publisher=NASA|url=https://solarsystem.nasa.gov/planets/mars/overview/|access-date=2022 m. vasario 21 d.|language=en}}</ref> Planetos pavadinimas kilęs iš romėnų karo dievo [[Marsas (mitologija)|Marso]] (graikų [[Arėjas|Arėjo]] atitikmuo). Atitinkamai pavadinti ir maži, netaisyklingos formos Marso palydovai [[Fobas (palydovas)|Fobas]] ir [[Deimas (palydovas)|Deimas]], kurie [[graikų mitologija|graikų mitologijoje]] yra Arėjo sūnūs, lydintys jį mūšyje.<ref>{{cite journal|author1=Hunt, G. E.|author2=Michael, W. H.|author3=Pascu, D.|author4=Veverka, J.|author5=Wilkins, G. A.|author6=Woolfson, M.|title=The Martian satellites—100 years on |journal=Quarterly Journal of the Royal Astronomical Society|volume=19|year=1978|pages=90–109|bibcode=1978QJRAS..19...90H}}</ref> Dienos ir metų laikai Marse gali būti lyginami su Žeme dėl panašaus [[rotacijos periodas|apsisukimo apie savo ašį periodo]] ir [[orbitos posvyris|orbitos posvyrio]] į [[ekliptika|ekliptikos]] plokštumą. Vienerių Marso metų trukmė beveik dvigubai ilgesnė dėl didesnio atstumo iki Saulės. Marse yra [[Olimpo Kalnas (Marsas)|Olimpas]], didžiausias žinomas vulkanas [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] planetoje, bei [[Marinerio slėnis]], vienas didžiausių kanjonų Saulės sistemoje. Lygus [[Šiaurinis baseinas]] šiauriniame pusrutulyje užima 40% viso planetos paviršiaus ploto ir gali būti susidaręs po susidūrimo su stambiu dangaus kūnu.<ref>{{cite news|date=26 June 2008|title=Cataclysmic impact created north-south divide on Mars|publisher=Science @ guardian.co.uk|first=Ian|last=Sample |url=https://www.theguardian.com/science/2008/jun/26/mars.asteroid?gusrc=rss&feed=science|access-date=2008 m. rugpjūčio 12 d.|location=London}}</ref> Panašiai kaip priešdėlis ''geo-'' įvardinant su Žeme susijusius dalykus, Marso atveju kartais vartojamas priešdėlis ''areo-'', pvz., areologija kaip [[geologija|geologijos]] atitikmuo arba [[areoidas]] vietoje [[geoidas|geoido]]. Šis priešdėlis kildinamas iš graikų karo dievo [[Arėjas|Arėjo]]. == Fizinės charakteristikos == Marsas skrieja aplink Saulę elipsine [[orbita]] vidutiniu 24,07 km/s greičiu.<ref name="NasaFactSheet"/> Saulę jis apskrieja per 1,88 metų (687 Žemės [[para]]s).<ref name="NasaFactSheet"/> Vidutinis atstumas nuo Marso iki Saulės yra 228 mln. km (1,52 [[astronominis vienetas|a.v.]]) Dėl to Marsas tegauna 43% Saulės šviesos, palyginus su Žeme.<ref>{{cite web|last=Hille|first=Karl|date=2015-09-18|title=The Fact and Fiction of Martian Dust Storms|url=http://www.nasa.gov/feature/goddard/the-fact-and-fiction-of-martian-dust-storms|access-date=2021-12-25|website=NASA}}</ref> Geriausiai matomas opozicijų metu, kurios kartojasi kas 26 mėnesius. Jei opozicijos metu [[Žemė]] yra toliausiai nuo Saulės, o Marsas arčiausiai jos, įvyksta didžioji opozicija, kuri pasikartoja vidutiniškai kas 15-17 metų. Didžiosios opozicijos metu atstumas tarp Marso ir Žemės būna mažiausias (55 mln. km), Marso diskas matomas 25" kampu, jo spindesys gali siekti -3 ryškį.<ref>{{cite web|last=mars.nasa.gov|title=Mars Close Approach {{!}} Mars in our Night Sky|url=https://mars.nasa.gov/all-about-mars/night-sky/close-approach|access-date=2022-01-18|website=NASA's Mars Exploration Program|language=en}}</ref> Kita vertus, minimalus ryškis gali tesiekti +1.86, planetai esant [[apsidė|apihelyje]] ir išsidėstant [[Jungtis (astronomija)|toje pačioje tiesėje su Saule]].<ref name="Mallama_and_Hilton"/> Paros trukmė Marse yra tik pusvalandžiu ilgesnė nei para Žemėje (24 val. 39 min. 35,244 s).<ref>{{cite book|url=https://books.google.com/books?id=BnPE37Ms5awC&pg=PA600|title=Mars: Prospective Energy and Material Resources |edition=illustrated|publisher=Springer Science & Business Media|first1=Viorel|last1=Badescu|page=600|year=2009|isbn=978-3-642-03629-3}}</ref> Panašus į Žemės ir orbitos posvyris į [[ekliptika|ekliptikos]] (sukimosi) plokštumą (25,2°), todėl Marse, kaip ir Žemėje, keičiasi metų laikai. Atmosfera labai reta, jos slėgis 170 kartų mažesnis nei Žemėje. Būdingi milžiniški temperatūrų skirtumai tarp Marso dienos ir nakties. Remiantis marsaeigių atliktais ''[[in situ]]'' matavimų duomenimis, 210 K (−63 °C) laikoma vidutine planetos temperatūra.<ref>{{cite web |url=http://marsnews.com/the-planet-mars |title=Focus Sections :: The Planet Mars |publisher=MarsNews.com |access-date=2007 m. rugsėjo 8 d.}}</ref><ref>{{cite web |url=https://nssdc.gsfc.nasa.gov/planetary/factsheet/marsfact.html |title= NASA Mars Fact Sheet |publisher = nasa.gov |year=2018|access-date=2018 m. lapkričio 1 d.}}</ref> Temperatūra ties planetos pusiauju naktį nukrinta iki 170 K (-104 °C), dieną pakyla iki 293 K (+20 °C); ties ašigaliais vidutinė temperatūra vasarą būna apie -75 °C, žiemą – apie -125 °C. [[2007 m.]] marsaeigis užfiksavo aukščiausią temperatūrą ties Marso pusiauju – +35 °C.<ref>[https://mars.nasa.gov/mer/spotlight/20070612.html Extreme Planet Takes Its Toll (NASA)] Nuoroda tikrinta [[2022 m.]] [[vasario 21]] d.</ref> Tuo tarpu pietų ašigalyje Marso žiemos metu temperatūra gali nukristi iki −153 °C.<ref>{{cite web |url |archive-url=https://web.archive.org/web/20130607140708/http://quest.nasa.gov/aero/planetary/mars.html |archive-date=2013 m. birželio 7 d. |df=mdy-all }}</ref> == Judėjimas == Aplink Saulę Marsas skrieja elipsės formos orbita, kurios viename židinyje yra Saulė. Nuotolis nuo Saulės kinta nuo 207 iki 249 milijonų km.<ref>[https://www.esa.int/ESA_Multimedia/Images/2021/03/Where_did_Mars_water_go Where did Mars Water Go? Europos kosmoso agentūra] Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 21 d.</ref>. Planetos orbita pasvirusi į ekliptikos plokštumą (ta plokštuma Žemė skrieja aplink Saulę) 1,85°.<ref name=Souami_Souchay_2012>{{cite journal | title=The solar system's invariable plane | last1=Souami | first1=D. | last2=Souchay | first2=J. | journal=Astronomy & Astrophysics | volume=543 | id=A133 | page=11 | date=2012 m. liepa | doi=10.1051/0004-6361/201219011 | bibcode=2012A&A...543A.133S | doi-access=free }}</ref> Saulę Marsas apskrieja per 686 dienas ir 23 valandas, vidutiniu 24 km/s greičiu. Būdamas arčiausiai Saulės Marsas orbitoje skrieja maksimaliu 26,5 km/s, o toliausiai Saulės – 21,9 km/s greičiu. Kas 780 dienų (dveji metai ir septynios savaitės) Marsas būna [[opozicija (astronomija)|opozicijoje]] ir priartėja arčiausiai Žemės, apie 80 000 000 km. Tuomet planeta ir Saulė, žiūrint iš Žemės, būna priešingose pusėse, bei tuo metu nakties danguje spindi kaip -3 – -1 ryškio žvaigždė. Maždaug kas 15-17 metų įvyksta didžioji Marso opozicija, kai Žemė atsiduria afelyje, o Marsas – perihelyje.<ref>{{cite web|last=mars.nasa.gov|title=Mars Close Approach {{!}} Mars in our Night Sky|url=https://mars.nasa.gov/all-about-mars/night-sky/close-approach|access-date=2022-01-18|website=NASA's Mars Exploration Program|language=en}}</ref> XXI a. buvo dvi didžiosios Marso opozicijos – 2003 m. ir 2018 m. Sekanti didžioji opozicija įvyks 2035 metais. [[2003]] m. [[rugpjūčio 27]] d. Marsas buvo priartėjęs prie Žemės arčiausiai per paskutinius 60 000 metų – atstumas iki jo siekė 55 758 006 km.<ref name=universe_today /> Apskaičiuota, jog paskutinį kartą taip arti Marsas priartėjęs buvo 57617 m. prieš mūsų erą. Atsižvelgiant į Marso opozicijas, mokslininkai nustato kosminių aparatų, skrendančių Marso tyrinėti, paleidimo laiką bei orbitą. Žemiau pateikta lentelė su Marso opozicijomis netolimoje praeityje ir ateityje. Skaičiuojama, kad 2003 m. opozicijos artumo rodiklis bus šiek tiek pagerintas 2287 metų opozicijos metu.<ref name=universe_today>[https://www.universetoday.com/tag/mars-opposition/ Universe Today. Space and astronomy news (anglų k.)] Tikrinta 2022 m. vasario 21 d.</ref> {| class="wikitable" |+ '''Marso opozicijos''' |- style="background:#efefef;" ! Data ! Mažiausias atstumas<br />iki Žemės (km) ! Didžiausias ryškis |- | [[2003]] m. [[rugpjūčio 28]] d. | 55 758 000 | -2,9 |- | [[2005]] m. [[lapkričio 7]] d. | 69 423 000 | -2,3 |- | [[2007]] m. [[gruodžio 24]] d. | 88 167 000 | -1,6 |- | [[2010]] m. [[sausio 29]] d. | 99 331 000 | -1,3 |- | [[2012]] m. [[kovo 3]] d. | 100 781 000 | -1,2<ref name=naked_eye >[https://www.nakedeyeplanets.com/mars-oppositions.htm Mars oppositions 2017 to 2027. Svetainė ''Naked Eye Planets'' (anglų k.)] Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 21 d.</ref> |- | [[2014]] m. [[balandžio 8]] d. | 92 385 000 | -1,5<ref name=naked_eye /> |- | [[2016]] m. [[gegužės 22]] d. | 75 279 000 | -2,0<ref name=naked_eye /> |- | [[2018]] m. [[liepos 27]] d. | 57 587 000 | -2,8<ref name=naked_eye /> |- | [[2020]] m. [[spalio 13]] d. | 62 070 000 | -2,6<ref name=naked_eye /> |- | [[2022]] m. [[gruodžio 8]] d. | 82 207 000<ref name=stjerneskinn>[https://stjerneskinn.com/mars-at-opposition.htm ''Mars at opposition'' svetainėje ''Stjerneskinn.com'' (anglų k.)] Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 21 d.</ref> | -1,8<ref name=naked_eye /> |- | [[2025]] m. [[sausio 16]] d. | 96 288 000<ref name=stjerneskinn /> | -1,4<ref name=naked_eye /> |- | [[2027]] m. [[vasario 19]] d. | 101 417 000<ref name=stjerneskinn /> | -1,2<ref name=naked_eye /> |- | [[2029]] m. [[kovo 25]] d. | 97 106 000<ref name=stjerneskinn /> | -1,3<ref name=stjerneskinn /> |- | [[2031]] m. [[gegužės 4]] d. | 83 611 000<ref name=stjerneskinn /> | -1,8<ref name=stjerneskinn /> |- | [[2033]] m. [[birželio 27]] d. | 63 926 000<ref name=stjerneskinn /> | -2,5<ref name=stjerneskinn /> |- | [[2035]] m. [[rugsėjo 15]] d. | 57 092 000<ref name=stjerneskinn /> | -2,8<ref name=stjerneskinn /> |- | [[2037]] m. [[lapkričio 19]] d. | 74 730 000<ref name=stjerneskinn /> | -2,2<ref name=stjerneskinn /> |- | [[2040]] m. [[sausio 2]] d. | 91 800 000<ref name=stjerneskinn /> | -1,5<ref name=stjerneskinn /> |- | [[2042]] m. [[vasario 6]] d. | 100 515 000<ref name=stjerneskinn /> | -1,2<ref name=stjerneskinn /> |- | [[2044]] m. [[kovo 11]] d. | 99 917 000<ref name=stjerneskinn /> | -1,3<ref name=stjerneskinn /> |- | [[2046]] m. [[balandžio 17]] d. | 89 949 000<ref name=stjerneskinn /> | -1,6<ref name=stjerneskinn /> |- | [[2048]] m. [[liepos 3]] d. | 71 780 000<ref name=stjerneskinn /> | -2,2<ref name=stjerneskinn /> |- | [[2050]] m. [[rugpjūčio 14]] d. | 55 972 000<ref name=stjerneskinn /> | -2,9<ref name=stjerneskinn /> |- |} == Paviršius == {{pagr|Marso geologija}} [[Vaizdas:Spirit's West Valley Panorama (PIA10216).jpg|thumb|Marso paviršius]] [[Vaizdas:Mars.ogv|thumb|Marso paviršius]] Marso paviršiuje daug [[Smūginis krateris|kraterių]], yra [[kanjonas|kanjonų]], [[plokštikalnė|plokštikalnių]], lygumų, [[ugnikalnis|ugnikalnių]]. Kalnuotos Marso sritys meteoritinių kraterių nusėtos daugiau, nei žemumos, kurių daugiau šiauriniame pusrutulyje. Nulinio aukščio paviršiumi Marse laikoma ta vieta, kurios planetos spindulys yra 3396 km.<ref>{{Cite journal|last1=Neumann|first1=G. A.|last2=Zuber|first2=M. T.|last3=Wieczorek|first3=M. A.|last4=McGovern|first4=P. J.|last5=Lemoine|first5=F. G.|last6=Smith|first6=D. E.|date=2004-08-01|title=Crustal structure of Mars from gravity and topography|journal=Journal of Geophysical Research: Planets|language=en|volume=109|issue=E8|pages=E08002|doi=10.1029/2004je002262|issn=2156-2202|bibcode=2004JGRE..109.8002N|url=https://hal.archives-ouvertes.fr/hal-02458525/file/Neumann%20et%20al.%2C%202004.pdf|doi-access=free}}</ref> Kalnuotos sritys virš nulinio lygio iškyla apie 4-6 km bei primena žemynus. Aukščiausi planetos kalnai yra 4 ugnikalniai ([[Olimpo Kalnas (Marsas)|Olimpas]], [[Tarsidės sritis|Tarsidos srityje]] esantys [[Arsija (Marsas)|Arsija]] ir [[Povas (Marsas)|Povas]] bei [[Eliziejus (Marsas)|Eliziejus]]), kurių aukštis svyruoja 11,7-21,9 km, pagrindo skersmuo 410–648 km, [[Smūginis krateris|kraterių]] skersmuo 60-100 km. Planetos plutoje yra didžiulių plyšių ir sprūdžių; didžiausia yra 4000 km ilgio, 100 km pločio ir iki 6 km gylio Marinerio kanjonų sistema ([[Marinerio slėnis]]), besitęsianti beveik lygiagrečiai planetos pusiaujui. Vietomis vingiuoja sausos upių vagos. Marso pietų pusrutulis apie 3 km aukštesnis negu šiaurinis, be to, pietiniame pusrutulyje žymiai daugiau kraterių. Ties vienu iš ašigalių Marse visada būna balta dėmė, kurios dydis kinta keičiantis metų laikams. Žiemą tokia ašigalinė dėmė pasiekia net 60° platumą. Dabar yra sudaryti detalūs Marso „žemėlapiai“ – marsolapiai. Visas planetos paviršius padalytas į 30 geometriškai taisyklingų rajonų, turinčių pavadinimus.<ref>{{cite book |title=Mapping Mars: Science, Imagination, and the Birth of a World |url=https://archive.org/details/mappingmarsscien00mort_0 |publisher=Picador USA |location=New York |first=Oliver |last=Morton |page=[https://archive.org/details/mappingmarsscien00mort_0/page/98 98] |year=2002|isbn=0-312-24551-3}}</ref> Jų pavadinimai buvo suteikti dar tais laikais, kai planeta buvo tik stebima teleskopais iš Žemės. Didžiausi krateriai (kurių skersmuo siekia 100 km ir daugiau) pavadinti mokslininkų, tyrusių Marsą, vardais, o mažesnieji – įvairių Žemės miestų pavadinimais. Su [[Lietuva]] susiję ''Gusevo'' (XIX a. [[Vilnius|Vilniaus]] astronomo) ir ''[[Alytus (krateris)|Alytaus]]'' krateriai, bei ''Hiperborėjų'' (baltų genčių pavadinimas senovės Graikijoje) sritis ties Marso šiaurės ašigaliu. Įžymiausias Marso paviršiaus darinys – [[Marso sfinksas]], apšviestas Saulės, primenantis žmogaus veido formą. <gallery> Vaizdas:Mars_Viking_11h016.png Vaizdas:PIA02405.jpg Vaizdas:Gusev Spirit 01.jpg Vaizdas:VallesMarinerisHuge.jpg </gallery> === Atmosfera === Marso atmosferą sudaro [[anglies dioksidas]] (95,1 %), [[azotas]] (2,59 %), [[argonas]] (1,94 %), [[deguonis]] (0,16 %), [[anglies monoksidas]] (0,06%), [[vanduo|vandens]] garai (<0,02 %)<ref name="NasaFactSheet"/>. Planetos [[albedas]] 17-25 %<ref Name="MallamaMars">{{cite journal |author=Mallama, A. |title=The magnitude and albedo of Mars |journal=Icarus |volume=192 |issue=2 |pages=404–416 |year=2007 |doi=10.1016/j.icarus.2007.07.011 |bibcode=2007Icar..192..404M}}</ref><ref name="NasaFactSheet"/>, slėgis prie planetos paviršiaus 170 kartų mažesnis negu prie Žemės paviršiaus: 15-45 km aukštyje kartais matomi ploni debesys, sudaryti iš ledo kristalų.<ref>Clancy RT, Wolff MJ, Heavens NG, James PB, Lee SW, Sandor BJ, Cantor BA, Malin MC, Tyler D Jr, Spiga A. Mars Perihelion Cloud Trails as revealed by MARCI: Mesoscale Topographically Focussed Updrafts and Gravity Wave Forcing of High Altitude Clouds. Icarus. 2021 m. liepos 1 d.;362:114411. doi: 10.1016/j.icarus.2021.114411. Epub 2021 Mar 13. PMID: 33867569; PMCID: PMC8051166</ref> Dėl retos ir giedros Marso atmosferos labai kinta paviršiaus temperatūra per parą: pusiaujo srityse vidurdienį paviršius įšyla iki 20 °C, per naktį atšąla iki -100 °C. Reta atmosfera nesudaro šiltnamio efekto. Atmosferoje kasmet siaučia stiprūs vėjai (iki 160 km/h), kurie sukelia regionines ar visą planetą apimančias smėlio audras. Audros kyla Marsui priartėjus prie Saulės. Audros pakelia planetos paviršiaus temperatūrą.<ref>{{cite web|last=Philips|first=Tony|date= 2001 m. liepos 16 d.|url=https://science.nasa.gov/headlines/y2001/ast16jul_1.htm|title=Planet Gobbling Dust Storms|work=Science @ NASA|access-date=2006 m. birželio 7 d.|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20060613062647/https://science.nasa.gov/headlines/y2001/ast16jul_1.htm|archive-date=2006 m. birželio 13 d.}}</ref> === Branduolys === Remiantis ankesteniais Marso sandaros teoriniais modeliais, Marsas turi 1480 km spindulio [[geležis|geležies]] ir geležies sulfido branduolį, 2300 km storio [[silikatai|silikatų]] mantiją<ref name=Dvyliktokų_vadovėlis />. Plutos storis – 50 km, t. y., storesnė nei [[Žemė]]s.<ref>{{cite news|last1=Jacqué|first1=Dave|url=http://cars9.uchicago.edu/gsecars/LVP/publication/News/X-rays%20reveal%20secrets%20of%20Mars%27%20core.htm|title=APS X-rays reveal secrets of Mars' core|publisher=Argonno nacionalinė laboratorija|date=2003 m. rugsėjo 26 d.|access-date=2006 m. liepos 1 d.|url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20090221180506/http://cars9.uchicago.edu/gsecars/LVP/publication/News/X-rays%20reveal%20secrets%20of%20Mars%27%20core.htm|archive-date=2009 m. vasario 21 d.}}</ref>Naujausi modeliai rodo, kad branduolį sudaro daugiausiai [[geležies ir nikelio lydinys]], 16–17% – [[siera]].<ref>{{cite journal |last1=Rivoldini |first1=A. |last2=Van Hoolst |first2=T. |last3=Verhoeven |first3=O. |last4=Mocquet |first4=A. |last5=Dehant |first5=V. |title=Geodesy constraints on the interior structure and composition of Mars |journal=Icarus |volume=213 |issue=2 |pages=451–472 |date=2011 m. birželio mėn. |doi=10.1016/j.icarus.2011.03.024 |bibcode=2011Icar..213..451R|url=https://hal.archives-ouvertes.fr/hal-00756913/document }}</ref> [[Magnetinis laukas]] apie 500 kartų silpnesnis negu [[Žemė]]s, aptikti tik pavieniai jo židiniai.<ref name=Dvyliktokų_vadovėlis >Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. ''Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei.'' Vilnius: Logotipas, 2009, 232 p. ISBN 978-5-430-05444-1.</ref> Be silicio ir deguonies Marso plutoje taip pat gausu [[geležis|geležies]], [[magnis|magnio]], [[aliuminis|aliuminio]], [[kalcis|kalcio]] ir [[kalis|kalio]]. Marsas yra seismiškai aktyvus. Marsaeigis ''[[InSight]]'' 2019 metais užfiksavo apie 450 Marso drebėjimų.<ref name="natco">{{cite journal|title=Geology of the InSight landing site on Mars|date=2020 m. vasario 24 d.|journal=[[Nature Geoscience]]|last1=Golombek|first1=M.|last2=Warner|first2=N. H.|last3=Grant|first3=J. A.|last4=Hauber|first4=E.|last5=Ansan|first5=V.|last6=Weitz|first6=C. M.|last7=Williams|first7=N. |last8=Charalambous|first8=C.|last9=Wilson|first9=S. A.|last10=DeMott|first10=A.|last11=Kopp|first11=M.|last12=Lethcoe-Wilson|first12=H.|last13=Berger|first13=L.|last14=Hausmann|first14=R.|last15=Marteau |first15=E.|last16=Vrettos|first16=C.|last17=Trussell|first17=A.|last18=Folkner|first18=W.|last19=Le Maistre|first19=S.|last20=Mueller|first20=N.|last21=Grott|first21=M.|last22=Spohn|first22=T.|last23=Piqueux |first23=S.|last24=Millour|first24=E.|last25=Forget|first25=F.|last26=Daubar|first26=I.|last27=Murdoch|first27=N.|last28=Lognonné|first28=P.|last29=Perrin|first29=C.|last30=Rodriguez|first30=S.|last31=Pike |first31=W. T.|last32=Parker|first32=T.|last33=Maki|first33=J.|last34=Abarca|first34=H.|last35=Deen|first35=R.|last36=Hall|first36=J.|last37=Andres|first37=P.|last38=Ruoff|first38=N.|last39=Calef|first39=F. |last40=Smrekar|first40=S.|last41=Baker|first41=M. M.|last42=Banks|first42=M.|last43=Spiga|first43=A.|last44=Banfield|first44=D.|last45=Garvin|first45=J.|last46=Newman|first46=C. E.|last47=Banderdt|first47=W. B.|display-authors= 6|doi=10.1038/s41467-020-14679-1|pmid=32094337|pmc=7039939|bibcode=2020NatCo..11.1014G|volume=11|page=1014|number=1014|doi-access=free}}</ref> Aptiktas seisminis aktyvumas pakoregavo Marso branduolio cheminės sudėties skaičiavimus – daroma prielaida, kad branduolio spindulys 1830±40 km, o temperatūra jame – 1900–2000&nbsp;K ir kad branduolyje be sunkiųjų cheminių elementų aptinkama ir lengvesnių ([[deguonis]], [[vandenilis]]).<ref name="PHYS-20210319">{{cite news |last=Yirka |first=Bob |title=Data from Insight reveals size of Mars's core |url=https://phys.org/news/2021-03-insight-reveals-size-mars-core.html |date=2021 m. kovo 19 d.|work=[[Phys.org]] |access-date=2021 m. kovo 19 d.}}</ref> == Palydovai == Marsas turi 2 gamtinius palydovus – [[Fobas (palydovas)|Fobą]] ir [[Deimas (palydovas)|Deimą]]. [[1877]] m. juos atrado [[JAV|amerikiečių]] astronomas [[Asafas Holas]]. Palydovai netaisyklingos formos: [[Fobas (palydovas)|Fobo]] skersmuo 28 km, o [[Deimas (palydovas)|Deimo]] – 16 km. Abiejų palydovų paviršiuje matoma daugybė smūginių [[Smūginis krateris|kraterių]]. Manoma, jog palydovai yra kiti astronominiai kūnai (pvz., [[asteroidas|asteroidai]]), patekę į Marso [[gravitacija|gravitacijos]] lauką ir pradėję skrieti aplink planetą. {| class="wikitable" |+ '''Pagrindinės charakteristikos''' ! colspan=2 | Pavadinimas ! Skersmuo (km) ! Masė (kg) ! Didžioji orbitos<br />[[pusašė]] (km) ! Apskriejimo periodas |- | Marsas I | Fobas | 22,2 (27 × 21,6 × 18,8) | 1,08×10¹⁶ | 9378 | 7,66 val. |- | Marsas II | Deimas | 12,6 (10 × 12 × 16) | 2×10¹⁵ | 23 400 | 30,35 val. |} <gallery> Vaizdas:15-ml-06-phobos2-A067R1.jpg|Fobo [[tranzitas (astronomija)|tranzitas]] per [[Saulė|Saulę]] ("Mars Rover Opportunity" nuotrauka, [[2004]] m. [[kovo 10]] d.). Vaizdas:Phobos_moon_(large).jpg|Fobas ("Mars Global Surveyor" nuotrauka, [[2003]] m. [[birželio 1]] d.). Vaizdas:Deimos-viking1.jpg|Deimas ("Mars Rover Opportunity" nuotrauka, [[2004]] m. [[kovo 4]] d.). </gallery> == Kosminiai tyrimai == [[Vaizdas:HiRISE image of MSL during EDL (refined).png|thumb|right|[[Mars Science Laboratory]] misijos erdvėlaivis, gabenantis [[Curiosity (marsaeigis)|marsaeigį „Curiosity“]], nusileidimo etape išskleidžia parašiutus, kad prieš nusileisdamas sulėtintų greitį. Nuotrauka daryta [[Mars Reconnaissance Orbiter]] palydovu.]] [[Marso tyrinėjimai|Marso tyrimai]] ypač paspartėjo 1965 m., kai pro jį praskriejo JAV kosminė stotis „[[Mariner 4]]“, perdavusi į Žemę iš arti darytas planetos nuotraukas. Po to Marsą tyrė dar 3 „[[Mariner programa|Mariner]]“ programos kosminės stotys („[[Mariner 6]]“ ir „[[Mariner 7]]“ (1969), „[[Mariner 9]]“ (1971)) ir 7 sovietinės stotys „[[Mars programa|Mars]]“ („[[Mars 1]]“, „[[Mars 2]]“ ir „[[Mars 3]]“ (1971), „[[Mars 4]]“, „[[Mars 5]]“, „[[Mars 6]]“ ir „[[Mars 7]]“ (1979). 1971 m. kosminė stotis „[[Mariner 9]]“ tapo pirmuoju dirbtiniu Marso palydovu. 1976 m. JAV kosminės stotys „[[Viking]]“ ir „[[Viking 2]]“ minkštai nusileido Marse. 1988 m. SSRS kosminė stotis „[[Fobos 2|Phobos 2]]“ atliko Marso palydovų Fobo ir Deimo tyrimus. Nuo 1997 m. Marsas tyrinėjamas JAV kosminės stoties „[[Mars Global Surveyor]]“ pagalba. [[1997]] m. [[liepos 4]] d. ant Marso paviršiaus šiauriniame pusrutulyje nusileido „[[Mars Pathfinder]]“ (JAV) kosminis zondas, tyrinėjęs planetos sąlygas bei uolų sudėtį. 2001 m. „[[2001 Mars Odyssey]]“ (JAV) kosminė stotis tyrinėjo vandens egzistavimą Marse bei planetos vulkaninį aktyvumą. 2002 m. ji [[Gama spinduliai|gama spindulių]] ir neutronų spektrometrų pagalba aptiko didelius vandenilio kiekius. 2003 m. Europos kosminės agentūros kosminis aparatas „[[Mars Express]]“ kartu su zondu „[[Beagle 2]]“ patvirtino ledo ir anglies dioksido egzistavimą planetos pietų ašigalyje. Nuo 2004 m. kosminiai zondai „[[Spirit]]“ ir „[[Opportunity]]“ (JAV) tiria Marso paviršiaus uolienas ir dirvožemį. [[2012]] m. [[rugpjūčio 6]] d. Marse nusileido naujausias NASA marsaeigis „[[Curiosity (marsaeigis)|Curiosity]]“. Jis sveria 900 kg ir yra didžiausias zondas per visą Marso tyrimų istoriją. 2012 m. [[rugsėjo 27]] d. NASA mokslininkai paskelbė, kad „Curiosity“ rado senovinių [[Upės vaga|upių vagų]] požymių, o tai įrodo, kad Marse buvo vandens.<ref>[http://www.nasa.gov/home/hqnews/2012/sep/HQ_12-338_Mars_Water_Stream.html NASA Rover Finds Old Streambed On Martian Surface] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200513091007/https://www.nasa.gov/home/hqnews/2012/sep/HQ_12-338_Mars_Water_Stream.html |date=2020-05-13 }}</ref> 2012 m. [[gruodžio 3]] d. „Curiosity“ įvykdė pirmą intensyvią planetos [[Dirvožemis|dirvožemio]] analizę ir jame rado [[Vanduo|vandens]], [[Siera|sieros]] ir [[Chloras|chloro]] pėdsakų. Tuo pačiu buvo aptikta [[Sieros dioksidas|sieros dioksido]] ir [[Sieros vandenilis|sieros vandenilio]].<ref>[http://mars.jpl.nasa.gov/msl/news/whatsnew/index.cfm?y=2012&t= NASA Mars Rover Fully Analyzes First Martian Soil Samples] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130723150932/http://mars.jpl.nasa.gov/msl/news/whatsnew/index.cfm?y=2012&t= |date=2013-07-23 }}</ref> [[2013]] m. [[rugsėjo 26]] dieną buvo paskelbta, kad ištyrus Marso dirvos mėginius, jame rasta 2 procentai vandens.<ref>[http://www.nasa.gov/content/goddard/curiositys-sam-instrument-finds-water-and-more-in-surface-sample/#.UkU8XYZ7I1t Curiosity’s SAM Instrument Finds Water and More in Surface Sample]</ref> [[2018]] m. [[liepos 25]] d. [[Italijos kosmoso agentūra|Italijos kosmoso agentūros]] mokslininkai paskelbė Marse 1,5 km po pietinio ašigalio paviršiumi atradę vandens telkinį. Tai pirmasis žinomas vandens telkinys šioje planetoje.<ref>[https://www.eurekalert.org/pub_releases/2018-07/aaft-hro072318.php Huge reservoir of liquid water detected under the surface of Mars]</ref> [[2020]] m. liepos mėn. pradėta [[Marsaeigis|marsaeigio]] „[[Mars 2020]]“ misija. Kaip ir planuota, Marso [[Jezero krateris|Jezero krateryje]] marsaeigis nusileido [[2021]] m. [[vasario 18]] d.<ref>[https://www.lrytas.lt/it/visata/2021/02/18/news/arteja-7-baimes-minutes-marse-netrukus-leisis-marsaeigis-perseverance--18339967 „7 baimės minutės“ baigėsi laimingai: Marse sėkmingai nusileido marsaeigis „Perseverance“ ([[lrytas.lt]])]</ref> Misijos tikslas – kraterio, kuriame, kaip spėjama, prieš 3,9 mrld.-3,5 mlrd. metų teliuškavo 250 m gylio ežeras, tyrimai, ieškant buvusios gyvybės pėdsakų.<ref>{{cite news|last=Chang |first=Kenneth|title=NASA Mars 2020 Rover Gets a Landing Site: A Crater That Contained a Lake – The rover will search the Jezero Crater and delta for the chemical building blocks of life and other signs of past microbes|url=https://www.nytimes.com/2018/11/19/science/nasa-mars-2020-rover.html|date=2018 m. lapkričio 19 d.|newspaper=The New York Times|access-date=2018 m. lapkričio 21 d.}}</ref> Misiją planuojama vykdyti pilnus Marso metus. 2021 m. gegužės 14 d. (gegužės 15 d. Pekino laiku) [[Kinija]] užšalusio vandens paieškoms Marse į Utopijos lavos lygumą sėkmingai nutūpdė marsaeigį ''[[Tianwen-1]]''.<ref>[https://m.diena.lt/naujienos/ivairenybes/mokslas-ir-it/programa-uzbaiges-kinijos-marsaeigis-toliau-tyrineja-raudonaja-planeta-1039509 Programą užbaigęs marsaeigis toliau tyrinėja raudonąją planetą ([[diena.lt]])] Tikrinta 2022 m. vasario 21 d.]</ref> == Gyvybės paieškos ir tinkamumas gyventi == Marsas priklauso [[gyvybės zona]]i Saulės sistemoje (t. y., erdvės aplink žvaigždę dalis, kurioje susidariusios tinkamos sąlygos skystam vandeniui išsilaikyti planetos paviršiuje). XIX a. ir XX a. buvo manoma, kad Marse egzistuoja [[Marso kanalai|kanalai]], kuriuos galėję iškasti marsiečiai, tačiau XX amžiaus viduryje pradėti detalesni Marso tyrimai parodė, jog Marse jokių gyvybės ženklų nėra, o minimi kanalai tėra [[optinė iliuzija]]. Kai kurie mokslininkai kelia prielaidą, kad Marso paviršiuje galima aptikti senovės upių, deltų ir ežerų žymių, įrodančių, kad anksčiau ši planeta buvusi tinkamesnė gyvybei. Gyvybės užuomazgų ieškoma Marso uolienose.<ref name=LRT >[https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1610399/5-vietos-saules-sistemoje-kur-mokslininkai-vis-dar-iesko-gyvybes-daugiausia-vilciu-ir-jaudulio-teikia-ne-planetos 5 vietos Saulės sistemoje, kur mokslininkai vis dar ieško gyvybės, – daugiausia vilčių ir jaudulio teikia ne planetos (LRT.lt)] Tikrinta 2022 m. vasario 21 d.</ref> Marsas turi ploną atmosferą, todėl jo paviršiaus temperatūra itin žema, prastas šiluminis laidumas, o skysto pavidalo vanduo taip pat neįmanomas (ledas sublimuoja į vandens garus). Be to, atmosfera pernelyg menka, kad galėtų apsaugoti nuo žalingų [[Saulės vėjas|Saulės vėjų]].<ref name=LRT /> Nepaisant to, Marsas dažniausiai vertinamas kaip tinkamiausias kandidatas [[Marso teraformavimas|teraformavimui]] (kolonizavimui) dėl artumo ir santykino panašumo į Žemę. == Taip pat skaitykite == {{portal|Marsas}} {{Vikižodynas|Marsas|no=T}} * [[Marso kolonizacija]] * [[Marso sfinksas]] * [[Marso teraformavimas]] * [[Marso tyrinėjimai]] * [[Marso vėliava]] == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} {{Marso palydovai}} {{Saulės sistema}} {{Commons|Mars|no=T}} [[Kategorija:Marsas| ]]'