Tikrinti atskirus pakeitimus

'{{otheruses}}'''Saturnas''' – antra pagal dydį (po [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]]) ir šešta pagal atstumą nuo [[Saulė]]s planeta (tarp [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] ir [[Uranas (planeta)|Urano]]).<ref>{{VLE|XXI|174-175||Aloyzas Pučinskas. Saturnas}}</ref> Saturnas yra dujinė [[planetos milžinės|planeta milžinė]], yra devynis kartus didesnis už [[Žemė]]s.<ref name="Radius ref">{{cite web |url=http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |title=Characteristics of Saturn |accessdate=2010-07-05 |last=Brainerd |first=Jerome James |date=2004-11-24 |publisher=The Astrophysics Spectator |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111001102834/http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |archivedate=2011 m. spalio 1 d.|df=}}</ref><ref name="Radius ref 2">{{cite web |url=http://scienceray.com/astronomy/general-information-about-saturn-2/1/ |title=General Information About Saturn |work=Scienceray |date=2011-07-28|accessdate=2011-08-17 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111007220627/http://scienceray.com/astronomy/general-information-about-saturn-2/1/ |archivedate=2011-10-07|df=}}</ref> Spėjama, kad Saturno vidų sudaro iš [[geležis|geležies]] ir [[nikelis|nikelio]] bei [[silicio oksidas|silikatų]] uolienų sudarytas branduolys, apsuptas storu [[metalinis vandenilis|metalinio vandenilio]] sluoksniu, kurį savo ruožtu supa skysto [[helis|helio]] sluoksnis. Planeta pavadinta romėnų [[Saturnas (mitologija)|turto ir žemdirbystės dievo]] vardu; ženklas ([[File:Saturn symbol (fixed width).svg|16px|♄]]) vaizduoja [[Pjautuvas|pjautuvą]]. Saturnas nuo Saulės vidutiniškai nutolęs per 1429 milijonų km. Aplink Saulę apsisuka per 29,64 metus. Turi [[Saturno žiedai|žiedų]] sistemą, sudarytą daugiausiai iš ledo dulkelių; taip pat yra uoliėnų nuolaužų ir [[kosminės dulkės|kosminių dulkių]]. Turi bent 83 palydovus<ref name="Ashton2022">{{cite journal|first1 = Edward |last1 = Ashton|first2 = Brett |last2 = Gladman|first3 = Matthew |last3 = Beaudoin|first4 = Mike |last4 = Alexandersen|first5 = Jean-Marc |last5 = Petit|title = Discovery of the Closest Saturnian Irregular Moon, S/2019 S 1, and Implications for the Direct/Retrograde Satellite Ratio|url = https://iopscience.iop.org/article/10.3847/PSJ/ac64a2/pdf|journal = The Astronomical Journal|date = 2022 m. gegužės mėn.|volume = 3|issue = 5|page = 5|id = 107|doi = 10.3847/PSJ/ac64a2|bibcode = 2022PSJ.....3..107A|s2cid = 248771843}}</ref>, iš kurių 53 turi pavadinimus, neįskaitant šimtų [[mažieji palydovai|mažųjų palydovų]], sutinkamų žieduose. [[Titanas (palydovas)|Titanas]], didžiausias Saturno ir antras didžiausias Saulės sistemos palydovas yra didesnis už [[Merkurijus|Merkurijų]], tačiau turįs mažesnę masę. Tai vienintelis palydovas Saulės sistemoje turįs pakankamai tankią atmosferą.<ref name="Titan ref">{{cite web |url=http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm |title=The Story of Saturn |access-date=2007-07-07 |last=Munsell |first=Kirk |date=2005-04-06 |publisher=NASA Jet Propulsion Laboratory; California Institute of Technology |archive-url=https://web.archive.org/web/20080816074342/http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm |archive-date=2008-08-16 |url-status=dead }}</ref> == Sudėtis == Saturnas priklauso didžiosioms dujų planetoms. Jo atmosfera (kaip ir Jupiterio) susideda daugiausia iš [[Vandenilis|vandenilio]] ir [[Helis|helio]], tačiau kitokiu santykiu. Jeigu Jupiterio atmosferoje šie elementai yra panašiu santykiu, kaip ir Saulėje, tai Saturne helio dalis yra žymiai mažesnė. Vėjo greičiai Saturno atmosferoje siekia iki 500 m/s.<ref>Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. ''Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei.'' Vilnius: Logotipas, 2009, 234 p. ISBN 978-5-430-05444-1.</ref> Kartu su [[Jupiteris (planeta)|Jupiteriu]] Saturnas sudaro 92% visos Saulės sistemos planetų masės.<ref name=ssr152_1_423>{{Cite journal |last1=Fortney |first1=Jonathan J. |last2=Nettelmann |first2=Nadine |title=The Interior Structure, Composition, and Evolution of Giant Planets |journal=Space Science Reviews |volume=152 |issue=1–4 |pages=423–447 |date=May 2010 |doi=10.1007/s11214-009-9582-x |bibcode=2010SSRv..152..423F |arxiv=0912.0533|s2cid=49570672 }}</ref> [[Vaizdas:Saturn eclipse exaggerated.jpg|kairėje|miniatiūra|285px|Saturno žiedai. Fotografuota iš [[Cassini-Huygens]] kosminio zondo 2006 m. rugsėjo 15 d.]] == Fizinės charakteristikos == Planetos masė 95 kartus viršija [[Žemė]]s masę. Aplink ašį Saturnas apsisuka per 10,25 val. Saturno žiedas susidaręs iš ledo gabaliukų. Šiauriniame poliuje stebėta [[Saturno šešiakampis|šešiakampė debesų]] sistema. Saturnas yra antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta. Jo [[pusiaujas|pusiaujinis]] skersmuo 120 000 km, [[ašigalis|ašigalinis]] – 12000 km trumpesnis. Planeta smarkiai suplota pirmiausia dėl nedidelio vidutinio tankio, kuris mažesnis negu [[vanduo|vandens]], ir antra, dėl spartaus sukimosi apie ašį. Saturne daugiausia yra [[vandenilis|vandenilio]]. Jame šiek tiek daugiau [[metanas|metano]] ir mažiau [[amoniakas|amoniako]] negu [[Jupiteris (planeta)|Jupiteryje]]. Nors Saturno masė 95 kartus didesnė negu [[Žemė]]s, laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi beveik toks pat kaip Žemėje. == Palydovai == {{pagr|Saturno palydovai}} Saturnas turi 83 palydovus, iš kurių 53 turi oficialius pavadinimus. Keli jų: [[Titanas (palydovas)|Titanas]], [[Panas (palydovas)|Panas]], [[Atlantas (palydovas)|Atlantas]], [[Prometėjas (palydovas)|Prometėjas]], [[Pandora (palydovas)|Pandora]], [[Epimetėjas (palydovas)|Epimetėjas]], [[Janas (palydovas)|Janas]], [[Mimas (palydovas)|Mimas]], [[Enceladas (palydovas)|Enceladas]], [[Tetija (palydovas)|Tetija]], [[Telesta (palydovas)|Telesta]], [[Kalipsė (palydovas)|Kalipsė]], [[Dionė (palydovas)|Dionė]], [[Elenė (palydovas)|Elenė]], [[Rėja (palydovas)|Rėja]], [[Hiperionas (palydovas)|Hiperionas]], [[Japetas (palydovas)|Japetas]], [[Febė (palydovas)|Febė]]. Seniausiai atrastas [[Titanas]] (1655 m.), naujausiai - [[S/2019 S 1]] (2019 m.) Priklausomai nuo to, kuriai orbitos grupei priklauso, palydovams suteikiami su [[senovės keltų religija|keltų]], [[skandinavų mitologija|senovės skandinavų]] ar [[inuitų]] panteonu susiję pavadinimai.<ref name="NameSaturnsMoons">{{cite web|url=https://carnegiescience.edu/NameSaturnsMoons|title=Help Name 20 Newly Discovered Moons of Saturn!|publisher=Carnegie Science|date=2019 m. spalio 7 d.|access-date=2019 m. spalio 9 d.}}</ref><ref name="Carnegie2019">{{cite web|title=Saturn Surpasses Jupiter After The Discovery Of 20 New Moons And You Can Help Name Them!|url=https://carnegiescience.edu/news/saturn-surpasses-jupiter-after-discovery-20-new-moons-and-you-can-help-name-them|publisher=Carnegie Science|date=2019 m. spalio 7 d.}}</ref> == Stebėjimai == Apie Saturną buvo žinoma nuo priešistorinių laikų.<ref name="NMM Saturn 2">{{cite web |title=Observing Saturn |url=http://www.nmm.ac.uk/server/show/conWebDoc.13852/viewPage/5 |publisher=[[National Maritime Museum]] |access-date=2007-07-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070422014136/http://www.nmm.ac.uk/server/show/conWebDoc.13852/viewPage/5 |archive-date=2007-04-22|date=2015-08-20 }}</ref>. [[Babilonas|Babilono]] astronomai sistemiškai tyrinėjo ir fiksuodavo Saturno judėjimą.<ref>{{cite journal |title=Babylonian Observational Astronomy |first1=A. |last1=Sachs |journal=[[Philosophical Transactions of the Royal Society of London]] |volume=276 |issue=1257 |date=1974-05-02 |pages=43–50 |jstor=74273 |doi=10.1098/rsta.1974.0008 |bibcode=1974RSPTA.276...43S|s2cid=121539390 }}</ref> Senovės Graikijoje planeta buvo žinoma {{grc|Φαίνων}} '''''Fainon''''' vardu,<ref>{{LSJ|*fai/nwn|Φαίνων|ref|mLSJ}}.</ref>, o romėnų laikais - kaip „[[Saturnas (mitologija)|Saturno]] žvaigždė“.<ref>Cicero, ''De Natura Deorum''.</ref> Anot romėnų mitologijos, planeta buvo šventa žemdirbystės dievui Saturnui, kurio garbei planeta ir pavadinta.<ref>{{cite web |title=Starry Night Times |url=http://www.starrynight.com/sntimes/2006/2006-01-full.html |access-date=5 July 2007 |date=2006 |publisher=Imaginova Corp. |archive-url=https://web.archive.org/web/20091001001723/http://starrynight.com/sntimes/2006/2006-01-full.html |archive-date=2009-10-01 |url-status=dead }}</ref> Romėnai Saturną laikė graikiško dievo [[Kronas|Krono]] analogu; dėl šios priežasties [[graikų kalba|dabartine graikų kalba]] planeta vadinama {{el|Κρόνος|label=none}} (''Kronos'').<ref>{{cite web |url=http://www.greek-names.info/greek-names-of-the-planets/ |title=Greek Names of the Planets |access-date=2012-07-14 |quote=The Greek name of the planet Saturn is Kronos. The Titan Cronus was the father of [[Zeus]], while Saturn was the Roman God of agriculture. |date=2010-04-25 |archive-date=2010-05-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100509164917/http://www.greek-names.info/greek-names-of-the-planets/ |url-status=live }}</ref> Saturną ir jo aplinką tyrinėjo erdvėlaiviai ''Pioneer 11'', ''Voyager 1'', ''Voyager 2'', ''Cassini-Huygens''.<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/saturnas-1/ Saturnas ([[VLE]])]</ref> == Galerija == <gallery> Vaizdas:Saturnas 2007.jpg|Cassini fotografuota, Saturnas, 2007 Vaizdas:Saturno ziedai2 2007.jpg|[[Cassini]] fotografuota, Saturno žiedai, 2007 Vaizdas:Saturnas is apacios 2007.jpg|Cassini fotografuota, Saturnas iš „apačios“, 2007 Vaizdas:Saturn hexagonal north pole feature.jpg|Šešiakampiai debesys Vaizdas:Saturn symbol.svg|Saturno simbolis </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.astro.lt/enciklopedija/s/saturnas.html Astronomijos enciklopedija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20040824120440/http://www.astro.lt/enciklopedija/s/saturnas.html |date=2004-08-24 }} {{commons|Saturn (planet)}} {{SavStr}} {{Saulės sistema}} {{Vikižodynas|Saturnas|no=T}} [[Kategorija:Saturnas| ]]'