Tikrinti atskirus pakeitimus

'{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Homo sapiens}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Russian settlers, possibly Molokans, in the Mugan steppe of Azerbaijan. Sergei Mikhailovich Prokudin-Gorskii.jpg|260px|Žmonės (''Homo sapiens'')]] | caption = Žmonės (''Homo sapiens'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Primatai | taxon1 = Primates}} {{Taxobox_infraburys | taxon = Beždžionės | taxon1 = Simiiformes}} {{Taxobox_antseimis | taxon = Žmogbeždžionės | taxon1 = Hominoidea}} {{Taxobox_seima | taxon = Hominidai | taxon1 = Hominidae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = Tikrosios žmogbeždžionės | taxon1 = Homininae}} {{Taxobox_triba | taxon = Hominini | taxon1 = Hominini}} {{Taxobox_row | type=[[Potribis]] | name = [[Hominina]] | latin = Hominina}} {{Taxobox_gentis | taxon = Žmonės | taxon1 = Homo}} {{Taxobox_rusis | taxon = Žmogus | taxon1 = Homo sapiens}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Homo sapiens | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }} {{Taxobox_section_subdivision | color = pink | plural_taxon = Porūšiai}} * †''[[Homo sapiens idaltu]]'' * †[[Kromanjonietis]] * †[[Tauriojo elnio urvo žmonės]] {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[File:World human population density map.png|260px]] | caption = [[Žmonių populiacija|Žmonių populiacijos]] tankis.}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Žmogus''' ({{la|Homo sapiens}} – 'protingasis žmogus') – dvikojis [[primatas]], priklausantis [[Hominidas|hominidų]] šeimai ir [[Žinduoliai|žinduolių]] klasei. Iš kitų primatų išsiskiria stačia laikysena ir eisena, vaikščiojimu 2 kojomis, laisvomis rankomis, prisitaikiusiomis gaminti įrankius ir juos naudoti. Didesniu smegenų tūriu ir gebėjimu [[abstraktus mąstymas|abstrakčiai mąstyti]].<ref name=VLE /><ref name="EB">{{Cite web|title=Human being|url=https://www.britannica.com/topic/human-being|access-date=2024-03-19|website=[[Britannica]]}}</ref> Protingojo žmogaus prisitaikymo prie aplinkos pagrindinis būdas yra ne biologinis, o [[kultūra|kultūrinis]].<ref name="VLE1">[https://www.vle.lt/straipsnis/antropogeneze/ ''Antropogenezė'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-03-19.</ref> Žmogų tiria įvairūs mokslai: [[psichologija]] – jausmus ir mąstymą, [[religijotyra]] – tikėjimą, [[filosofija]] bando sujungti abu šiuos aspektus, [[biologija]] žiūri į žmogų kaip į gyvą organizmą ir kt. Bendrasis mokslas apie žmogų vadinamas [[antropologija]]. == Žodžio kilmė == ''Žmogus'' daugumoje pasaulio kalbų yra labai senas žodis. Senovės lietuvių kalboje būta formos ''žmuo'', etimologiškai (pagal kilmę) artimos lotyniškajam ''homo'' (plg. ''humus'' ir ''žemė'', ''hiems'' ir ''žiema''). Greta formos ''žmogus'', formą ''žmuo'' savo raštuose minėjo [[Mikalojus Daukša]] „Postilėje“, taip pat [[Konstantinas Sirvydas]] „Punktai sakymų“.<ref>Algirdas Sabaliauskas. Iš kur jie? // Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 1994. p. 392.</ref> Šios formos šaknys tikriausiai siekia [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus ir reiškia ''žemiškasis'' (iš {{ide|*ĝhemon-}}<ref>http://indo-european.info/pokorny-etymological-dictionary/index.htm</ref>). Kitos paplitusios žmogaus sampratos, atsispindinčios jo pavadinime, yra „mirtingasis“ ({{hy|mard}}, {{av|maša-}}, {{sa|marya}}), „mintingasis, su-manusis“ ({{sa|mánu-, mánuṣ-}}, {{got|mannisks}}, {{en|man}}), „narsuolis, narsis“ ({{sa|nár-}}, {{av|nar-, nara-}}, {{hy|air}}, {{grc|ἀνδρός}}, {{sq|njer}}). == Evoliucija == {{Plačiau|Žmogaus evoliucija}} [[Aristotelis]] buvo pirmasis [[antika|antikos]] mąstytojas, kuris galvojo, kad žmonės išsivystė iš urvinių žmonių, kurie perdaug nesiskyrė nuo gyvūnų, neturėjusių įrankių ir nemokėjusių susikalbėti. 1735 m. [[Karlas Linėjus]] priskyrė žmogų primatų pogrūpiui. Tačiau tik XVIII a. buvo atrastos fosilijos pagrindžiančios pastarąją hipotezę. Iš 1856 m. rastų [[neandartalietis|neandartaliečio]] palaikų Vokietijoje buvo nuspręstą šią rūšį priskirti prie žmogaus protėvių. 1859 m. [[Čarlzas Darvinas]] pasiūlė [[evoliucijos teorija|evoliucijos teoriją]], tačiau dar nebuvo tikras dėl tiesioginių žmogaus protėvių.<ref>{{Cite book |last=Wood |first=Bernard A. |url=https://www.worldcat.org/title/on1091684660 |title=Human evolution: a very short introduction |date=2019 |publisher=Oxford University Press |isbn=978-0-19-883174-7 |location=Oxford ; New York |oclc=on1091684660}}</ref><ref>{{Cite journal |last=Kovarovic |first=K |date=2007-04 |title=Human Evolution: A Very Short Introduction |url=https://www.researchgate.net/publication/256920017_Human_Evolution_A_Very_Short_Introduction |journal=Journal of Human Evolution |volume=52 |issue=4 |pages=467–467 |doi=10.1016/j.jhevol.2006.12.001}}</ref> Žmogui giminingiausi [[primatai]] yra [[šimpanzė]]s, kiek mažiau – [[gorila|gorilos]], [[orangutanas|orangutanai]] ir [[gibonas|gibonai]]. Žmogui taip pat giminingos pora medžiuose gyvenančių sklandūnų rūšių ([[kaguaniniai]]), taip pat priskiramų ''Primatomorpha'' grupei.<ref name="Janeckaetal2007">{{cite journal | author = Jan E. Janecka, Webb Miller, Thomas H. Pringle, Frank Wiens, Annette Zitzmann, Kristofer M. Helgen, Mark S. Springer, William J. Murphy | year = 2007 | title = Molecular and Genomic Data Identify the Closest Living Relative of Primates | journal = Science | volume = 318 | issue = 5851 | pages = 792–794 | doi = 10.1126/science.1147555 | pmid = 17975064 | bibcode=2007Sci...318..792J}}</ref> Pagal genomą žmogui dar gana artimi, nors jau daug mažiau, kiškiniai bei graužikai: {{Clade | label1=[[Euarchontoglires]] | 1={{Clade | label1=[[Glires]] | 1={{Clade | 1=[[Graužikai]] | 2=[[Kiškiniai]]}} | label2=[[Euarchonta]] | 2={{Clade | 1=[[Treeshrew|Scandentia]] | label2=[[Primatomorpha]] | 2={{Clade | 1=[[Kaguaniniai]] | 2={{Clade | 1=†[[Plesiadapiformes]] | 2=[[Primatai]] (ir žmogus)}} }} }} }} }} Maždaug prieš 4–8 milijonus metų ([[Miocenas|mioceno]] epochoje) susijungė dvi chromosomos, suformuodamos žmogaus chromosomą 2. Taip žmogaus genomas atsiskyrė nuo jam artimiausio šimpanzės genomo, kuriame yra viena chromosomų pora daugiau.<ref>Ruvolo, M. 1997. Genetic Diversity in Hominoid Primates. Annual Review of Anthropology , Vol. 26, (1997), pp. 515–40</ref><ref name=Ruvolo1997>{{cite journal |author=Ruvolo, Maryellen |title=Molecular phylogeny of the hominoids: inferences from multiple independent DNA sequence data sets |url=http://mbe.oxfordjournals.org/cgi/reprint/14/3/248 |journal=Molecular Biology and Evolution |volume=14 |issue=3 |pages=248–65 |year=1997 |pmid=9066793 |doi=10.1093/oxfordjournals.molbev.a025761}}</ref><ref>{{VLE|1|||[https://www.vle.lt/straipsnis/antropogeneze/ Antropogenezė]}}</ref> == Žmonijos istorija == {{Plačiau|Žmonijos istorija}} Mokslininkai nesutaria, kada ''[[Homo erectus]]'' ar kita žmogaus genties rūšis išsivystė į ''[[Homo sapiens]]''. Vieni tvirtina, kad tai atsitiko prieš maždaug 400 000 metų, kiti − kad prieš 200 000 metų. Pirmąjį spėjimą paremia genetinės analizės modeliai, kurie rodo, kad ''Homo sapiens'' ir [[neandertaliečiai]] turėjo išsiskirti iš bendrojo protėvio apytikriai prieš 400 000−300 000 metų.<ref>Fagan, Brian M.; Durrani, Nadia; People of the Earth: An Introduction to World Prehistory. Routledge; 15th edition, 2018. ISBN: 978-1-315-19329-8 (ebk)</ref> Seniausi patikimai datuoti radiniai rasti [[Džebel Irhudas|Džebel Irhudo]] urve [[Marokas|Maroke]]. Spėjama, jiems ~300 000 m. Tai nereiškia, kad ''Homo sapiens'' evoliucionavo Šiaurės Afrikoje, tyrėjai teigia, jog žmogaus raida siejama su Afrikos žemynu, o ne tik konkrečia jos viena vieta. Išsiaiškinus Maroke esančių palaikų amžių prie seniausių ''Homo sapiens'' fosilijų priskirti ir palaikai rasti [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikoje]] (260 000 m. senumo). Tačiau abejojama tiek dėl fosilijų amžiaus, tiek dėl pastarųjų išvadų. Iki tol manyta, kad žmonijos lopšys yra kažkur [[Užsachario Afrika|Užsachario Afrikoje]], du seniausi radiniai rasti [[Etiopija|Etiopijoje]] (196 000 m. ir 160 000 m. senumo). Seniausi palaikai aptikti [[Omas (upė)|Omo]] upės slėnyje.<ref>{{Cite journal|last=Gibbons|first=Ann|date=2017-06-07|title=World’s oldest Homo sapiens fossils found in Morocco|url=http://www.sciencemag.org/news/2017/06/world-s-oldest-homo-sapiens-fossils-found-morocco|journal=[[Science]]|doi=10.1126/science.aan6934|issn=0036-8075}}</ref><ref>{{Cite journal|last=Hublin|first=Jean-Jacques|last2=Ben-Ncer|first2=Abdelouahed|last3=Bailey|first3=Shara E.|last4=Freidline|first4=Sarah E.|last5=Neubauer|first5=Simon|last6=Skinner|first6=Matthew M.|last7=Bergmann|first7=Inga|last8=Le Cabec|first8=Adeline|last9=Benazzi|first9=Stefano|last10=Harvati|first10=Katerina|last11=Gunz|first11=Philipp|date=2017 m. birželio mėn.|title=New fossils from Jebel Irhoud, Morocco and the pan-African origin of Homo sapiens|url=https://www.nature.com/articles/nature22336|journal=[[Nature]]|volume=546|issue=7657|pages=289–292|doi=10.1038/nature22336|issn=1476-4687}}</ref><ref>{{Cite journal|last=Richter|first=Daniel|last2=Grün|first2=Rainer|last3=Joannes-Boyau|first3=Renaud|last4=Steele|first4=Teresa E.|last5=Amani|first5=Fethi|last6=Rué|first6=Mathieu|last7=Fernandes|first7=Paul|last8=Raynal|first8=Jean-Paul|last9=Geraads|first9=Denis|last10=Ben-Ncer|first10=Abdelouahed|last11=Hublin|first11=Jean-Jacques|date=2017 m. birželio mėn.|title=The age of the hominin fossils from Jebel Irhoud, Morocco, and the origins of the Middle Stone Age|url=https://www.nature.com/articles/nature22335|journal=[[Nature]]|volume=546|issue=7657|pages=293–296|doi=10.1038/nature22335|issn=1476-4687}}</ref><ref>{{Cite journal|last=Callaway|first=Ewen|title=Oldest Homo sapiens fossil claim rewrites our species' history|url=http://www.nature.com/news/oldest-homo-sapiens-fossil-claim-rewrites-our-species-history-1.22114|journal=[[Nature]]|doi=10.1038/nature.2017.22114}}</ref> Nors esama žmonių fosilijų, laikomų senesnėmis kaip 200 tūkst. metų, mitochondrijų DNR haplogrupės L0 tyrimai leidžia atsekti mūsų kilmę iki pat regiono, esančio [[Botsvana|Botsvanoje]] į pietus nuo [[Zambezė]]s upės. Tyrėjai nurodė, kad tikėtinas žmonijos lopšys yra Makgadikgadžio-Okavango vietovėje, kur kadaise telkšojo didžiulis ežeras. Maždaug prieš 200 tūkst. metų dėl tektoninės veiklos ežeras pradėjo nykti ir susidarė didžiulė šlapynė. Priešistorinių žmonių migraciją paskatino klimato pokyčiai, prasidėję apytikriai prieš 130 tūkst. metų. Pagausėję krituliai sukūrė žaliąjį koridorių. Tuo metu įvyko pirmasis genetinis skilimas, kai dalis šios populiacijos migravo į šiaurės rytus. Praėjus dar apie 20 tūkst. metų kita grupė iškeliavo į pietus. Šiuo metu ežero vietoje plyti daugiausiai dykumos.<ref>{{Cite journal|last=Chan|first=Eva K. F.|last2=Timmermann|first2=Axel|last3=Baldi|first3=Benedetta F.|last4=Moore|first4=Andy E.|last5=Lyons|first5=Ruth J.|last6=Lee|first6=Sun-Seon|last7=Kalsbeek|first7=Anton M. F.|last8=Petersen|first8=Desiree C.|last9=Rautenbach|first9=Hannes|last10=Förtsch|first10=Hagen E. A.|last11=Bornman|first11=M. S. Riana|date=2019 m. lapkričio mėn.|title=Human origins in a southern African palaeo-wetland and first migrations|url=https://www.nature.com/articles/s41586-019-1714-1|journal=[[Nature]]|volume=575|issue=7781|pages=185–189|doi=10.1038/s41586-019-1714-1|issn=1476-4687}}</ref><ref>{{Cite web|date=2019-10-28|title=Botsvanoje mokslininkai mano radę žmonijos lopšį|url=https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1111081/botsvanoje-mokslininkai-mano-rade-zmonijos-lopsi|access-date=2021-04-11|website=[[LRT]]}}</ref> Tačiau pastaroji teorija yra kritikuojama.<ref>{{Cite web|last=Gibbons|first=Ann|date=2019-10-28|title=Experts question study claiming to pinpoint birthplace of all humans|url=https://www.sciencemag.org/news/2019/10/experts-question-study-claiming-pinpoint-birthplace-all-humans|access-date=2021-04-11|website=[[Science]]}}</ref> == Psichologija == === Protas ir sąmonė === [[Vaizdas:Lascaux painting.jpg|thumb|250px|[[Paleolitas|Paleolito]] [[Urvų piešiniai|piešiniai]] [[Lasko urvai|Lasko urvuose]]]] Evoliucijos eigoje žmogus buvo priverstas prisitaikyti prie aplinkos ir visuomenės. Tai skatino žmogaus [[abstraktus mąstymas|abstraktaus mąstymo]] savybes, simbolinio komunikavimo sistemas – [[kalba|kalbą]], [[menas|meną]]. Taip susikūrė [[kultūra]], įvairios socialinės struktūros ([[gentis]], [[valstybė]]), išsivystė socialiniai (bendravimas, prisirišimas, [[draugystė]], [[meilė]]), dvasiniai ([[dorovė]], [[tikėjimas]], menas) poreikiai. Žmogaus būtį veikia vertybių, socialinių ir kultūrinių [[socialinės normos|normų]] bei [[ritualas|ritualų]] įvairovė. Visa tai perduodama [[inkultūracija|inkultūracijos]] ir [[socializacija|socializacijos]] dėka. Žmogaus siekis suprasti ir daryti įtaką savo aplinkai sudarė prielaidas atsirasti [[mokslas|mokslui]], [[filosofija|filosofijai]], [[mitologija|mitologijai]] ir [[religija|religijai]].<ref name=VLE>{{VLE|XXV|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/zmogus-111312 Žmogus]}}</ref><ref>{{Cite book|last=Fuentes, Agustin|url=https://www.worldcat.org/oclc/954224182|title=The creative spark: how imagination made humans exceptional|isbn=978-1-101-98394-2|location=New York, New York|oclc=954224182}}</ref> === Seksualumas === [[Seksualumas]] turi akivaizdų biologinį pagrindą, nes vyrai ir moterys skiriasi anatomiškai. Egzistuoja ir biologinė dauginimosi būtinybė, nes priešingu atveju žmonių rūšis išnyktų. [[Lytinis potraukis]] yra ne tik kūniškas poreikis, tačiau yra susijęs ir su romantiškais [[meilė]]s jausmais.<ref name="APA">{{Cite book|url=https://www.worldcat.org/oclc/42692282|title=Encyclopedia of psychology|date=2000|publisher=American Psychological Association|others=Kazdin, Alan E.|isbn=1-55798-650-9|location=Washington, D.C.|oclc=42692282}}</ref> Žmonės yra vieni iš 3 proc. pasaulyje egzistuojančių [[monogamija|monogamiškų]] [[žinduolis|žinduolių]]. Tačiau įvairiose kultūros monogamiški santykiai labiau paplitę nei [[poligamija|poligamiški]]. [[Evoliucinė teorija]] teigia, kad vyrų ir moterų paskatos, tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių santykių perspektyvoje skiriasi. Trumpalaikiuose santykiuose vyrams svarbesnė lytinių partnerių įvairovė bei jų išvaizda, moterims – dominuojančių, protingų, kūrybingų partnerių asmenybės savybės. Ilgalaikiuose santykiuose vyrai labiau linkę rinktis jaunas, vaisingo amžiaus merginas. Moterims svarbesnis vyrų brandumas, jų finansiniai ištekliai, ambicijos, socialinė padėtis.<ref>{{Cite book|last=Muehlenbein, Michael P.|url=https://www.worldcat.org/oclc/818817541|title=Human Evolutionary Biology.|date=2010|publisher=Cambridge University Press|isbn=978-1-139-77916-6|location=Cambridge|oclc=818817541}}</ref><ref>{{Citation |last=Conroy-Beam |first=Daniel |title=Chapter One - Why Do Humans Form Long-Term Mateships? An Evolutionary Game-Theoretic Model |date=2015-01-01 |url=https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0065260114000069 |work=Advances in Experimental Social Psychology |volume=51 |pages=1–39 |editor-last=Olson |editor-first=James M. |publisher=Academic Press |language=en |doi=10.1016/bs.aesp.2014.11.001 |access-date=2023-02-25 |last2=Goetz |first2=Cari D. |last3=Buss |first3=David M. |editor2-last=Zanna |editor2-first=Mark P.}} [https://labs.la.utexas.edu/buss/files/2015/09/AESP-Conroy-Beam-Goetz-and-Buss-2014.pdf PDF]</ref><ref>{{Cite book |last=Buss |first=David M. |title=The evolution of desire: strategies of human mating |url=https://archive.org/details/evolutionofdesir0000buss_u3n9 |date=2016 |publisher=Basic Books |isbn=978-0-465-09776-0 |location=New York}}</ref> == Biologija == [[Vaizdas:Anterior_view_of_human_female_and_male%2C_with_labels_2.png|thumb|right|250px|Žmogus (''Homo sapiens'') – pagrindiniai [[Morfologija (biologija)|morfologiniai]] [[Moteris|moters]] ir [[Vyras|vyro]] požymiai]] Žmonija turi dvi [[lytis]] – [[vyras|vyrą]] ir [[moteris|moterį]]. Dauginasi [[lytiniai santykiai|lytiškai]]. [[Pastojimas|Pastojama]] susijungus [[spermatozoidas|spermatozoidui]] su [[kiaušialąstė|kiaušialąste]]. Nuo [[apvaisinimas|apvaisinimo]] momento [[Žmogaus vaisius|vaisius]] vystosi apie 9 mėn. [[Gemalas]] nešiojamas motinos organizme, kuriame yra [[placenta]]. Naujagimius ir kūdikius maitina pienu, kuris gaminasi motinos [[pieno liaukos|pieno liaukose]]. Žmogaus individualaus vystymosi savitas bruožas yra palyginti ilgas vaikystės periodas ir mažas augimo greitis tuo metu, kur kas greitesnis augimas [[lytinis brendimas|lytinio brendimo]] metu. Augant ir bręstant organizmui galutinai susiformuoja [[antriniai lytiniai požymiai]] (kūno sudėjimas, [[dauginimosi organai]], [[endokrininė sistema|endokrinine sistema]] ir kt.).<ref name=VLE /> Pagal pasaulinę statistiką vidutis vyro ūgis siekia 171 cm, moterų – 159 cm.<ref>{{cite journal|vauthors=Roser M, Appel C, Ritchie H|date=8 October 2013|title=Human Height|url=https://ourworldindata.org/human-height|journal=Our World in Data|access-date=30 July 2022|archive-date=30 January 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210130203158/https://ourworldindata.org/human-height|url-status=live}}</ref> [[Kūno masės indeksas]] naudojamas populiacijų tyrimuose, nurodo sveiko kūno sudėjimo proporcijas.<ref>{{Cite journal |last=Ritchie |first=Hannah |last2=Roser |first2=Max |date=2024-02-29 |title=Obesity |url=https://ourworldindata.org/obesity |journal=Our World in Data}}</ref> Vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė ~75 m., vyrų – ~70 m.<ref>{{cite web|date=2018|title=Life expectancy at birth, female (years)|url=https://data.worldbank.org/indicator/SP.DYN.LE00.FE.IN|access-date=13 October 2020|website=World Bank|archive-date=24 January 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210124203646/https://data.worldbank.org/indicator/SP.DYN.LE00.FE.IN|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|date=2018|title=Life expectancy at birth, male (years)|url=https://data.worldbank.org/indicator/SP.DYN.LE00.MA.IN|access-date=13 October 2020|website=World Bank|archive-date=24 February 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210224133034/https://data.worldbank.org/indicator/SP.DYN.LE00.MA.IN|url-status=live}}</ref> === Anatomija ir fiziologija === Žmogaus kūnas dalijamas į dalis (''partes corporis''): [[Liemuo (anatomija)|liemenį]] (''truncus''), [[galva|galvą]] (''caput''), [[kaklas|kaklą]] (''collum''), [[viršutinės galūnės|viršutines galūnes]] (''membrum superius'') ir [[apatinės galūnės|apatines galūnes]] (''membrum inferius''). Kiekviena dalis dalijama į smulkesnes: liemuo į [[krūtinė|krūtinę]] (''thorax''), [[pilvas|pilvą]] (''abdomen''), [[nugara|nugarą]] (''dorsum''), [[Kaulinis dubuo|dubenį]] (''pelvis''). Pastarasis dalijamas į didįjį ir mažąjį dubenį (''pelvis major'' et ''pelvis minor''). Žmogaus kūne yra kelios ertmės: [[kaukolės ertmė]] (''cavitas cranii''), [[krūtinės ląsta]] (''cavitas thoracis''), [[pilvo ertmė]] (''cavitas abdominis''), [[dubens ertmė]] (''cavitas pelvis''). Veide yra [[nosies ertmė]] (''cavitas nasi''), [[burnos ertmė]] (''cavitas oris'') ir [[akiduobės]] (''orbitae''). == Išnašos == {{wikiquote}} {{vikižodynas|žmogus}} {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.youtube.com/watch?v=DZv8VyIQ7YU American Museum of Natural History: Seven Million Years of Human Evolution] {{Žmogaus anatomija|Žmogaus organų sistema}} [[Kategorija:Žmogus| ]]'