Naudotojas:Manvydasz/Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu! Šiuo metu yra 216 706 straipsniai Mobili versija Sveiki atvykę • Dažniausi klausimai • Pagalba Klausk • Taisyklės ir susitarimai • Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Šis straipsnis apie . Savaitės straipsnis Vitbeltas Vakarų Australijos žemėlapyje Vitbeltas (angl. Wheatbelt) – vienas iš devynių Vakarų Australijos statistinių ekonominių regionų, esantis valstijos pietvakarinėje dalyje. Plotas 154 862 km². Į regiono sudėtį įeina 42 savivaldybės, kuriose gyvena 72 924 gyventojai (2021 m. gyventojų surašymo duomenys). Padalintas į penkis paregionius (subregions); vieno aiškaus regioninio centro neturi – yra penki paregionių centrai: Nortamas, Narodžinas, Meredinas, Džurien Bėjus ir Mora. Intensyvaus žemės ūkio kraštas su augančia kasybos pramone. Pradėtas pamažu kolonizuoti XIX a. pirmoje pusėje, netrukus po pirmųjų europiečių įsikūrimo Vakarų Australijoje, intensyviau – nuo XIX a. pabaigos. Didelėje teritorijoje išvalyta natūrali augalija, steigti ūkiai javų ir gyvulių auginimui. Natūralios augalijos naikinimas sukėlė ekologinių problemų: padidėjo dirvožemio druskingumas, sumažėjo augalų ir gyvūnų rūšių, nemažai daliai likusiųjų gresia išnykimas. Kita prasme Vitbeltu (angl. wheat – 'kviečiai' + belt – 'juosta') vadinamas apie 160 tūkst. km² dydžio pagrindinis javų auginimo regionas valstijos pietvakariuose, besitęsiantis iš šiaurės į pietus nuo Džeraldtono iki Didžiosios Australijos įlankos ir iš vakarų į rytus nuo Nortamo iki Sadern Kroso. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį gegužės 29 dienos įvykiai Lietuvoje 1981 − Širvintose praūžė stipriausias iki tol Lietuvoje užregistruotas viesulas. 1988 − popiežius Jonas Paulius II pakėlė kardinolu vyskupą Vincentą Sladkevičių. Pasaulyje 455 − Romą nusiaubė vandalai – giminiga gotams rytų germanų gentis. Sugriauta daug kultūros ir meno kūrinių. Iš čia kilo žodis „vandalizmas”. 1167 − sukilę Lombardijos miestai nugalėjo šv. Romos imperatorių Frydrichą I Barbarosą. 1453 − 12 tūkstančių turkų kareivių po ilgos apsiausties užėmė Konstantinopolį; imperatorius Konstantinas XI dingo. 1867 − Vengrijos parlamentas ratifikavo 1867 m. Austrijos-Vengrijos kompromisą, iš Austrijos imperijos susidarė Austrija-Vengrija. 1953 − Edmundas Hilaris su šerpu Tensingu Norgėjumi pirmieji užlipo į aukščiausią pasaulio viršūnę – Everestą (8 848 m). Keisti Mėnesio šalys Vilniaus senamiestis Šiuo metu projektas skirtas UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui užpildyti. Daugiau apie projektą informacijos rasite čia. Pabaltijyje į sąrašą įeina Vilniaus, Rygos, Talino senamiesčiai, Kuršių nerijos nacionaliniai parkas Lietuvos dalyje ir Kaliningrado srityje, Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas bei Struvės geodezinis lankas. Keisti

Rinktinė iliustracija Liūtai Masai Maros rezervate,  Kenija Keisti Savaitės iniciatyva Didžiosios Kolumbijos žemėlapis 1824 m. Didžioji Kolumbija (isp. Gran Colombia), oficialiai vadinta Kolumbijos Respublika – istorinė valstybė Pietų Amerikos šiaurės vakaruose ir Centrinės Amerikos pietuose. Apėmė dabartinės Kolumbijos, Ekvadoro, Venesuelos ir Panamos žemes, taip pat dalį dabartinių Brazilijos, Gajanos, Nikaragvos žemių. Didžioji Kolumbija susikūrė 1819 m. pabaigoje, Simono Bolivaro revoliucionieriams išlaisvinus Naujosios Granados vicekaralystę iš rojalistų valdžios. Buvo sudaryta federacinė respublika į kurią įėjo Kundinamarkos departamentas (centras Bogota), Venesuelos departamentas (centras Karakasas) ir Kito departamentas (centras Kitas). Jų centrai buvo šalies sostinės. Tiesa, tuo metu kovos tebevyko ir rojalistai dar valdė daugelį teritorijų. 1821 m. buvo sudaryta Kukutos konstitucija, Bolivaras paskelbtas šalies prezidentu, o sostinė įtvirtinta Bogotoje. Dėl to kilo neramumai tarp pačių nepriklausomybės rėmėjų, nes vieni pasisakė už regionų autonomiją, o kiti už stiprią centrinę valdžią, kurios pagalba būtų galima galutinai nugalėti rojalistus. 1824 m. šalis perdalinta administraciškai iš naujo. Nors laikinai nesutarimai atidėti vardan kovos su rojalistais, tačiau vėliau šis klausimas vėl aktyviai keltas. Venesueloje kilo liberalų judėjimas, siekęs nepriklausomybės nuo Bogotos valdžios. Jie susijungė su konservatorių vadovu Chosė Antonijumi Paesu. Jam paramą išreiškė ir Ekvadoras. Buvo iškilęs pilietinio karo pavojus, bet Bolivarui ir Paesui pavyko pasiekti taikų susitarimą. 1828 m. Bolivaras bandė priimti naują konstituciją, tačiau pritarimo nesulaukė. Didžioji Kolumbija įsitraukė į karą prieš rojalistų valdomą Peru, 1830 m. Simonas Bolivaras pasitraukė iš prezidento pareigų, o šalyje ir toliau klestėjo chaosas. 1831 m. Didžioji Kolumbija panaikinta: Venesuela ir Ekvadoras atsiskyrė, o likusi teritorija sudarė Naujosios Granados respubliką (vėliau ji suskilo į Kolumbiją ir Panamą). Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra ispanakalbių valstybių istorija. Projekto puslapis • Keisti

Vikisritys

Vikiportalai Vikiprojektai

Kiti projektai Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga